Ką besakytų gelbėtojai, žvejų kalba viena: pirmomis šalčių dienomis kimba geriausiai

Iš Anykščių Niūronių kryptimi pavažiavus kelis šimtų metrų atsiveria platus Šventosios upės linkis. Šalia tyvuliuojantis dirbtinis kanalas – labai populiari žvejybos vieta.

– Prieš dešimt metų lūžusi koja prastai sugijo, todėl sunkiai vaikštau. Šią vietelę lengva pasiekti, – sakė žvejys, nenorėjęs sakyti vardo, neva, – ne Gražulis, viešumo nereikia.

– Jei sunku eiti, ar ne baisu lipti ant ledo?
– Aš žvejoju jau 70 metų: ar ledas tvirtas, jaučiu. Jei abeji, pabaksnoji ledą „peikena“ (ledui pramušti metalinis strypas su medine arba plastmasine rankena, aut, past.).

– Šiandien baksnojot?
– Saugu. Šioje vietoje – apie 20 cm.

– Kokio ledo storio užtenka?
– Storis turi būti ne mažesnis nei 7 cm, daugiau žmonių – 12.

– Pradeda šalti, žvejai – jau ir ant ledo. Kam taip rizikuoti? Tegu sustorėja ledas.
– Geras žvejys žino: pirmomis šalčių dienomis kimba geriausiai. Kuo anksčiau užlipi ant užšalusios upės, tuo daugiau žuvies namo parneši. Vėliau kibimas rimsta. Tai žinodami žvejai ir rizikuoja.

– Kas šiuo metu kimba?
– Ešeriai.

– Kol kalbėjom, tris išlupote.
– Jo, neblogai.

Padėkojau už pokalbį. Atsisveikinom.
Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, šiemet ugniagesiai-gelbėtojai jau vykdė 25 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo; ištraukti trys skenduoliai. Gelbėtojai primena: būtina įsitikinti, ar ledas tikrai saugus – nerizikuoti.


Paulius Briedis