Taip etuziastingai į susirinkusią auditoriją Kupiškio etnografijos muziejuje gruodžio 11-osios pavakarę kreipėsi aktorė Virginija Kochanskytė.
Truputį perdėjo viešnia. Jeigu nežinotų kupiškėnai apie savo kultūros ir meno lobyną, tai ir nesiimtų svarių projektų, nenaršytų archyvuose ir rankraščių fonduose, garsiai nekalbėtų apie savo krašto talentingus kūrėjus. Skulptorius Juozas Kėdainis – vienas iš jų, gruodžio 31-ąją jam sueitų 100 metų.
Savivaldybės viešoji biblioteka, pasitelkusi talkon muziejininkus, meno mokyklos mokytojus ir mokinius, parengė projektą „Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu“. Sulaukė Lietuvos kultūros tarybos ir rajono Savivaldybės pritarimo bei finansinės paramos. Dar spalio ir lapkričio mėnesiais vyko edukaciniai užsiėmimai Kupiškio viešojoje bibliotekoje, ten susipažinta su menininko Kupiškiui dovanota asmenine biblioteka (joje – 4 tūkst. knygų), rankraščiais, eskizais, bei muziejaus fonduose saugoma kūryba, čia yra apie 150 įvairių skulptūrų, kurias gimtinei perdavė J.Kėdainio sesuo tautodailininkė Bronė Kėdainytė.
Ką perskaitę, pamatę, apmąstę, mokiniai sudėjo į savo kūrinius „kėdainiška“ tema – eskizus, piešinius, skulptūras iš modelino, keraminės masės, papjė mašė. Jau ir ten matyti kūrybos įkvėpėjo mažos kibirkštėlės – natūralumas, gyvulėlių ir gyvūnėlių sužmogintos emocijos, kai ranka pati kyla paglostyti padarėlį… Paroda dar veikia viešojoje bibliotekoje, o skulptūros vėliau bus perkeltos į Meno ir muzikos skaityklą.
Baigiamajame projekto renginyje muziejuje gražiai derėjo profesionalumas, ekskursai į praeitį, senas vaizdo filmas apie skulptorių, autentiški menininkų prisiminimai ir muzikiniai intarpai su tobulai nuskambėjusiomis Nidijos Sankauskienės ir Sandros Guginienės giesmėmis, arijomis iš operų.
Juozas Kėdainis popietėje buvo tarsi gyvas, vaikščiojo po savo gimtąją sodybą Karaliūniškyje, kalbėjosi su broliu Broniumi ir broliene, glostė kaltą akmenį ir metalą. Kalbėjo, bet nedaug, lyg iškaldamas kiekvieną žodį. Sakė, be entuziazmo jokio darbo gerai nepadarysi, reikia pasišvęsti.
J.Kėdainis 52 metus atidavė menininkų ugdymui, pedagoginiam darbui Vilniaus dailės institute. Buvo ypatingas mokytojas. Dabartiniai profesoriai, jo mokiniai skulptoriai Daliutė Ona Matulaitė ir Arūnas Sakalauskas, medalių kūrėjas Petras Baronas, Rytas Jonas Belevičius, Arvydas Ališanka, Leonas
Pivoriūnas, Audrius Liaudanskas ir kiti kalbėjo apie tėvišką jo globą ir pagalbą savo mokiniams. Jis duodavo jiems pinigų, kai reikėjo. Pamaitindavo, kai matė, kad išvargę. Pasirūpindavo, kad namiškiai iš kaimo atsiųstų bulvių, lašinių, duonos ir viskuo dalindavosi su mokiniais. Parūpindavo jiems užsakymų, pasikviesdavo kartu padirbėti, padėti, kai tekdavo vykdyti skubius užsakymus.
O kaip jis mokė savo studentus? Nacionalinės premijos laureatas A.Sakalauskas prisiminė:
– Daug nekalbėdavo, bet buvo galima viską suprasti iš mimikos ir gestų. Žiūri į darbą, piešinį ar skulptūrą, meta savo ilgus plaukus atgal, vadinasi, – blogai. Mindžikuoja – šakės. Trina rankomis – jau šilčiau, jau gerai… Buvo paprastas, tikras, žemės ir gamtos žmogus. Ragino gerai įsižiūrėti į aplinką, į savo krašto kultūrą, istoriją, paprastus žmones, gyvūnus, kurti su meile, atjauta. Mokėjo pasidžiaugti savo sėkmingu darbu, parodydavo kitiems.
Visi jo buvę mokiniai pripažino, kad nebūtų tapę skulptoriais be jo palaikymo ir įtakos. Kodėl jis būtent juos palaikė? Nes mokėjo giliai žvelgti, pamatyti talentą, gal todėl globojo „kaimietukus“, kurie iš pirmų metų neįstodavo į institutą, ten iškart pakliūdavo tik partinių funkcionierių, valdžios šulų vaikai. Profesorius J.Kėdainis, jeigu į kurį atkreipdavo dėmesį, drąsindavo vėl bandyti kitąmet stoti, pats veltui pamokydavo, patardavo.
Žilsterėję J.Kėdainio mokiniai prisipažino jaučiantys kaltę, kad savo Mokytojo neapgynė (beveik biblinis siužetas?): atėjus Sąjūdžiui, sukilus studentams prieš sovietinę tvarką ir socialistinį realizmą, profesorius buvo išprašytas iš instituto. Niekas jo neužstojo, pasak prof. D.O.Matulaitės, puolimas buvo pernelyg agresyvus, masinis. Jis išėjo ir dar beveik dešimtmetį aktyviai vienumoje kūrė…
Dabar, akivaizdu, irgi neskubama nuimti sovietinių etikečių, Kupiškin atvykusieji menininkai teigė, kad Kėdainis jos nenusipelnė. Dėkojo, kad kupiškėnai pasirūpino sugrąžinti talentingą kūrėją į meno lauką.
Kupiškėnams jo sugrąžinti nereikia, jis nebuvo niekur išėjęs, gal tik dabartiniams meno funkcionieriams didmiesčių muziejuose tai aktualu. Tik reikėtų skulptorių Kėdainį Kupiškyje išleisti iš fondų, iš saugyklų, įrengti nuolatinę jo kūrybos ekspoziciją. Apie tai kalbėjo ir renginio svečiai, ir šeimininkai. Galbūt derėtų įgyvendinti ir jo idėją – pagal jo projektą 
astatyti paminklą kitam didžiam kūrėjui iš Migonių kaimo, architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui. Šis kūrinys iš gipso dabar eksponuojamas muziejaus parodų salėje. Apie tokią idėją prabilo ir rajono meras Dainius Bardauskas.
Aktorė V.Kochanskytė panoro prie to paminklo nusifotografuoti, darsyk primindama:
– Jūsų turtas – jūsų valdžia. Nėra Lietuvoje kitur tokių merų, kurie atėję į meno parodą, apžiūrėtų darbus, mokėtų ką nors apie juos pasakyti.
Dera pridurti, kad šio projekto (jo vadovė – bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė) pristatyme dalyvavusieji visi kupiškėnai ir svečiai buvo apdovanoti jubiliejinės parodos katalogu. Skulptorius J.Kėdainis jau iškeliavo iš parodų salės pas tuos, kuriems svarbus ir reikalingas.
Matas Žebrokas
Autoriaus, Aušros Jonušytės ir Vidmanto Jankausko nuotraukos
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_2.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_7.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_8.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_9.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_10.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_11.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_12.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_13.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_14.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_15.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_16.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_17.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_18.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015_paroda_151217_19.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]