Pirmas žingsnis – išsinuomoti
Jauno žmogaus, norinčio pradėti savarankišką gyvenimą, pirma užduotis – rasti būstą. Mažuose miestuose mažėja gyventojų, vangokai vystosi verslas, darosi sunku rasti darbo, trūksta įvairialypių paslaugų ir pramogų. Gali atrodyti, kad esant tokiai situacijai grįžti į mažą miestelį paprasta: jaunų protų visi tik ir laukia išskėstomis rankomis. Ar taip yra iš tikrųjų?
Jau pats pirmas žingsnis – išsinuomoti butą Kupiškyje – nėra paprastas. Ir nelabai aišku, kodėl taip yra.
Per pastaruosius 20 metų Kupiškio miesto gyventojų sumažėjo maždaug nuo 9 000 iki 6 400. Trečdaliu. Tuščių patalpų, be abejo, daugėja: turbūt sunkiai rastume daugiabutį, kuriame nebūtų negyvenamų butų. Grįžtančiųjų į provinciją piko taip pat nefiksuojama, tad ir žmonių, kurie užimtų tuščias vietas, nėra daug. Tačiau klaidinga manyti, kad išsinuomoti būstą Kupiškyje yra lengva.
Beieškodami praranda viltį
Nuomojamo būsto čia tenka ieškoti mėnesiais. Ne vienas, tai išbandęs, prisipažįsta praradęs viltį, todėl išvyko laimės ieškoti kitur. Dažnas, kuriam nuomojamą plotą pavyko rasti, nesidžiaugia buto kokybe: nuomininkai susiduria su pasenusiais apartamentais, prasta santechnika, kai kur – net skruzdėlytėmis…
Pakalbinti šiuo metu nuomojantieji butą Kupiškyje teigia, kad norinčiųjų apsigyventi gausu. Štai jau keleri metai Kraštiečių mikrorajono vieno iš namo 15 butų laiptinių – keturi tušti butai: trys vieno ir vienas dviejų kambarių. Kodėl jie nenuomojami?
Nuomoti neapsimoka
Kaip temainfo.lt sakė nekilnojamo turto „Capital“ biuro brokerė Kupiškio, Biržų, Pasvalio rajonams Rūta Kučinskienė, ji nuolat sulaukia skambučių, norinčiųjų nuomotis butą Kupiškyje.
– Paklausa didžiulė, o pasiūlos nėra – niekas butų nenuomoja. Panaši situacija ir kitur. Reklamuodama savo verslą daugiabučiuose palieku skrajutes: matau laiškais užgrūstas pašto dėžutes – daugelyje butų niekas negyvena. Galiu suskaičiuoti: 60 butų name bent šeši butai nuolat yra tušti. Gyventojai, įpareigoję tetas, močiutes prižiūrėti būstą, yra išvykę į užsienį – sumoka komunalinius mokesčius ir nesuka galvos. Nuomoti už 50 Eur per mėnesį jiems neapsimoka, o ir niekas nenori, kad jų turtą nudėvėtų, tikisi ateityje iš jo turėti naudos. Neretai būna ir taip: butų savininkai, norintys pasipelnyti, už gyvenamą plotą prašo pernelyg didelės kainos, o ji neatitinka buto kokybės, – sakė brokerė R. Kučinskienė.
Beje, tas pats ir su namais: kvartale, netoli Kupiškio piliakalnio, bent keturi namai nupirkti užsienyje gyvenančių kupiškėnų. Namai užrakinti, tylūs, tušti, laukiantys…
Kam man tas „šaršalas“?
Jauna moteris, apie aštuonerius metus gyvenanti ir dirbanti Anglijoje, teigė, jog ji Kupiškyje turi keturis butus. Visuose sudėti plastikiniai langai, šarvo durys – būstai nenuomojami.
– Butą privalai prižiūrėti, būti netoliese nuomininko. Mano bute gyveno jauna pora, per tris mėnesius padarė 1 000 Eur nuostolį. Buvo sugadinti nauji baldai, sulaužyta sekcija, langas nebesidarinėjo, durys apspardytos… Mano buto kaimynai sakė, kad policija dėl triukšmo ir kitokių nesąmonių čia važiavo kas kelios dienos. Kam man visas šitas „šaršalas“? Dabar laukiu gero pirkėjo, – pasakojo kitas kupiškėnas.
Nuomos kaina Kupiškyje nedidelė, priklausomai nuo būsto kobybės svyruoja nuo 30 iki 80 Eur, plius komunalinės paslaugos. Gyvenančiam užsienyje ir gaunančiam anglišką, vokišką ar skandinavišką atlyginimą, pelnas už nuomą atrodo niekinis. Neatsiperka ir pastangos, kad nuomininkas nepaves, užtikrins bute tvarką. Be to, esant toli painu išpildyti visas sąlygas, reikalingas legaliam sandoriui sudaryti.
Taigi daugelis apartamentų seniai bebuvo atrakinti – jų šeimininkai tiki, kad nekilnojamas turtas yra gera investicija, ir neapsikrauna rūpesčiais kontroliuoti nuomininko. Norinčiųjų parduoti butą yra, bet tiems patiems, investuojantiesiems į nekilnojamą turtą. Ko gero, būtent tai kilstelėjo per krizę kritusias Kupiškio butų kainas: dviejų kambarių butas Kraštiečių mikrorajono blokiniame nerenovuotame daugiabutyje – apie 20 tūkst. eurų.
Gal gali padėti Savivaldybė?
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Mariaus Mališausko pateikti duomenys paneigia kalbas apie tai, kad Kupiškyje yra daug tuščių socialinių butų.
Savivaldybės nuosavybėje – 134 socialiniai būstai, 63 jų – Kupiškyje. Tačiau laisvi – vos penki: vienas remontuojamas, vienas atlaisvintas gruodžio 6 d., tad trys būstai bus siūlomi daugiavaikėms ar mažas pajamas turinčioms šeimoms; dar dėl vieno būsto vykdomos procedūros pripažinti jį nereikalingu arba netinkamu naudoti.
Šiuo metu norinčiųjų gauti socialinį būstą – 57 asmenys ir šeimos. Visi atitinka reikalavimus tokiam būstui gauti: grynosios metinės pajamos neviršija 32 VRP (valstybės remiamos pajamos). Vienas VRP – 122 Eur, arba mėnesio uždarbis neviršija 325 Eur. Tokia suma yra žemiau skurdo ribos, Lietuvoje siekiančios 390 Eur.
Išeitis – pirkti?
Teigiama, jog šiuo metu vėl susiformavęs butų kainų burbulas, bet jie nėra neįperkami: turėdamas 20 tūkst. eurų jau gali dairytis būsto Kupiškyje. Žinoma, ieškant sutvarkytų apartamentų kokybiškai renovuotame name, geresnėje miesto vietoje, gali ir 70 tūkst. eurų neužtekti.
Tačiau mus domina jaunas naujakurys, kuriam tiks butas ir už 20 tūkst. eurų. Per 3–5 metus Anglijoje ar Norvegijoje dirbdamas tokia sumą sutaupysi, Lietuvoje šiam tikslui reiktų daugiau laiko. Betgi kai puikiai klojasi Vilniuje, Londone ar Osle, į gimtinę grįžti delsi: susikuri patogią buitį, surandi naujų draugų, ir senas kaimas, kuriame užaugai, tolsta nutolsta… Juk iš tiesų, kodėl turėtų kilti noras grįžti į Kupiškį? Jei tau pavyko susitaupyti 20 tūkst. eurų, ar tikrai tavo geriausia investicija bus į Lietuvos provinciją? Tik didelis gimto miesto patriotas gali taip sugalvoti, arba susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
Taigi tuščių butų yra, norinčiųjų išsinuomoti netrūksta; yra ir paklausa, ir pasiūla – viskas vietoje. Keista situacija – tarsi dvi sesutės per kalnelį nesueina. Trūksta, galbūt, visai nedaug, bendradarbiavimo, tarpininkavimo, lengvatinių sąlygų nuomai provincijoje. Ir kai vėl išgirsti skalambijant – reikia skatinti jaunus žmonėms grįžti į provinciją! – tu jau žinai, kad tai ir tėra skalambijimas: nėra kur grįžti. Provincija neturi būsto nuomos tradicijos, ir niekas jos nekuria. Jei nėra būsto, nėra ką čia ir kurti.
Paulius Briedis