„Zero hero“
Projekto „Nulinis herojus“ (angl. „Zero hero“) jauni keturių Europos šalių dalyviai susitiko Vilniuje. Įdomus 1974 m. statyto namo, priskiriamo „brutalizmo architektūrai“, butas M. K. Čiurlionio gatvėje trims dienoms tapo jų buveine. Projekto dalyviai susitiko pasiruošti jaunimo mainams. Mišri tarptautinė grupė moksleivių bei studentų kalbėjosi apie… šiukšles, diskutavo apie nebereikalingus, pasenusius, blogo kvapo ar prastai atrodančius daiktus. Kodėl? Kam „šviežias“ galvas apkrauti mintimis apie dūlančias atliekas?!
Šiukšlių sala
Kodėl svarbu kalbėti apie šiukšles? Šlamštu apversti miškai bei upių pakrantės – įprastas reiškinys, nieko jis nebestebina. Ar teko girdėti apie Ramiajame vandenyne plaukiojančią salą?Tai didžiulės šiukšlių sankaupos, srovių suformuotos į darinį, kaip teigiama, 1,6 mln. kv. metrų dydžio. Toks plotas būtu lygus 25 Lietuvoms. Sala, plūduriuojanti tarp Amerikos ir Azijos krantų, kelia didelį pavojų vandenyno gyvybės įvairovei ir kurortinių miestų paplūdimiams. Skamba įspūdingai. Bet išlieka ir faktas, kad plastikas, vandenyje suiręs į mikrodaleles, patenka į upes ir net ežerus, juo minta žuvys ir vėžiagyviai, atsiduriantys ant mūsų pietų stalo. Ar į nerūšiuojamą konteinerį mestum maišelį, jei žinotum, jog teks jį suvalgyti? Taip, tai jau vyksta. Vokietijoje, Šiaurės jūros pakrantėje, bangų išmestų banginių žūties priežastis – skrandyje užstrigę plastmasės gaminiai. Nuo to kenčia visi: kol kas ši tarša aktyviai veikia jūrų gyventojus, tačiau laiko klausimas, kada plastmasės epidemija „išlips“ į sausumą.
Išgirdo pavojaus varpus
Pavojaus varpus jau išgirdo didžiosios verslo kompanijos. Prekybos centrai pirkėjams siūlo ekologiškus sprendimus – popieriaus arba tekstilės maišelius, gėrimų šiaudelius bei gertuves iš metalo, medinius vienkartinius indus.
„Rimi“ parduotuvių prekyboje atsirado daugkartinės sveriamų daržovių pakuotės – spalvoti medžiaginiai maišeliai. Į juos sudėtas maistas sveriamas, paskui maišeliai 
išsiplaunami ir naudojami vėl.
Pasaulio greito maisto lyderis „Mcdonald“ iš savo prekybos tinklo pašalino plastmasinius šiaudelius. Į prekybos milžinės „Ikea“ prekystalius grįžta gamtai draugiškos medžiagos – stiklas, metalas, medis bei kartonas. Modernios kavinės bei restoranai geram savo įvaizdžiui kurti pasitelkia atsinaujinančius, daugkartinius paslaugų tiekimo sprendimus.
Problemą gvildena visas pasaulis
Problemą gvildena visas pasaulis. Čilė tapo pirma Amerikos žemyno šalimi, uždraudusia vienkartinius maišelius. Savanoriams išvalius Indijos Mumbajaus paplūdimius, į juos vėl sugrįžo vėžliai. Havajai ketina drausti saulės kremą, kurio sudėtyje esančios cheminės medžiagos naikina įstabiuosius koralų rifus. Net Afrikos šalys susizgribo – Kenija uždraudė plastikinių maišelių gamybą ir importą.
Sprendimai daromi ir mūsų pašonėje. Didžioji Britanija išsikėlė tikslą – iki 2024 m. atsisakyti visų plastiko atliekų, kurias sunku surinkti ir perdirbti ar be kurių lengvai galima išsiversti. Šį pavasarį Europos Komisija pateikė siūlymą – visose Europos Sąjungos šalyse uždrausti vienkartinius plastikinius gaminius; skatinama atsisakyti dažno naudojimo priemonių – tokių kaip plastmasiniai gėrimų šiaudeliai, stalo įrankiai ar ausų krapštukai.
Į madą grįžta senosios technologijos
Keičiasi ir žmonių „skonis“ – į madą grįžta senosios technologijos! Jau minėti stiklo, metalo, medžio, kartono, molio, vaško ir keramikos gaminiai – daugkartinio naudojimo arba gamtoje greitai suyrančios medžiagos keičia plastiką. Stiklinės maisto pakuotės, medinės dėžės daiktams, pinti krepšiai maistui, metaliniai įrankiai yra puiki niša užsidirbti smulkiems gamintojas – tiems, kurie kuria unikalius daugkartinio naudojimo produktus. Ši ekologiška idėja skatina ir prekybą sendaikčiais, panaudotais daiktais bei rankdarbiais.
Ignoruoti jau nebegalime
Ignoruoti šio „žaliojo“ protesto paprasčiausiai jau nebegalime. Nors kova prieš plastiką žengia tik pirmus žingsnius, tačiau jos poveikis jau labai ryškus. Judėjimas vis stiprėja, ne tik keisdamas žmonių kasdienius įpročius bei prekeivių rinkos strategijas ar net šalių politikos gaires, bet ir formuoja naują gyvenimo būdo ideologiją. Todėl pažinti kovos su plastiku tendencijas yra modernaus, šiuolaikiško žmogaus būtinybė.
Kovos prieš šiukšles reiškinys yra žinomas kaip „jokių atliekų“ (angl. zero waste) judėjimas. Jo kertiniai principai laikosi ant penkių pagrindinių idėjų: atsisakyk, ko tau nereikia, sumažink perteklinį naudojimą, ką gali, panaudok dar kartą, perdirbk tai, ko nebenaudosi, kompostuok visą kitą (angl. refuse, recycle, reduce, reuse, rot).
Sudėlioti visi taškai
Taigi į Vilnių susirinkę jauni žmonės iš Lietuvos, Italijos, Gruzijos bei Graikijos turėjo labai svarbų pašnekesį. Čia vyko projekto „Nulinis herojus“ išankstinio planavimo vizitas (angl. APV). Jo metu vyksta paskutiniai projekto pasirengimo darbai, galutinai patvirtinama projekto programa, aptariami kelionės niuansai – taip išsiaiškinami bendri tikslai ir užduotys, sudėliojami visi taškai ant „i”.
Jaunimo mainai vyks Zarasų rajone, Antalieptės gyvenvietės „Inovatorių slėnyje“. Septynias dienas jauni žmonės mėgins pažinti problemos šaknis: gilinsis į pasaulinės kovos prieš taršą tendencijas, ieškos kūrybingų būdų, padėsiančių vystyti pasaulinę švarinimosi idėją. O tikslui pasiekti svarbu aiški ir kryptinga strategija.
Problemą – į keturias dalis
Projekto „Nulinis herojus“ organizatoriai šiukšlių problemą padalino į keturias dalis: šiukšlės ir tarša. (angl. Trash and pollution); strategija „Jokių atliekų“; panaudoti antrą kartą arba perdirbti (angl. upcycled, recycled), alternatyvus, gamtai draugiškas gyvenimo būdas (angl. alternative nature friendly lifestyle).
Projekto metu į kiekvieną šių temų įsigilins ir ją kūrybiškai pateiks vis kita šalis – taip tikimasi į problemą pažvelgti plačiau.
Šiukšlės ir tarša. Norint nugalėti priešą pirma reikia jį pažinti: svarbu suprasti, kodėl būtina imtis veiksmų. Ar galime toliau šiukšlinti taip, kaip tai darome iki šiol? Kai sužinome, kokią didžiulę žalą mums daro neatsakingas plastmasės naudojimas, automatiškai kyla noras problemą spręsti. Šią temą gvildens Italijos atstovai.
Užsinorėję apsitvarkyti, galime griebtis „jokių atliekų“ strategijos. Ši tema projekto dalyvius skatins aptarti būdus, kurie padėtų sumažinti šiukšlių kiekį savo gyvenamoje aplinkoje. Apie tai kalbės gruzinai.
Panaudoti antrą kartą arba perdirbti – vienas smagiausių kovos su atliekomis būdų, reikalaujantis labai kūrybiškų bei įdomių sprendimų. Kovojant su šiukšlėmis kūrybiškai į madą sugrąžinama rankų darbo ilgaamžė, su meile pagaminta produkcija. Tai, į ką pavirsta iš pirmo žvilgsnio niekam nebereikalingi daiktai, sunku apsakyti – nuo buityje nepakeičiamų smulkmenėlių iki meno kūrinių. Šios temos ėmėsi graikai.
Alternatyvus, gamtai draugiškas gyvenimo būdas – kai tampi sąmoningesnis, gyventi kaip gyvenai iki šiol paprasčiausiai nebesinori. Planeta apvali – kenkdamas aplinkai, kenki pats sau. Supranti, nieko čia neapgausi. Norint susitvarkyti neužtenka išsivalyti šiukšlių – jos nuolat vėl sugrįš, kol nepakeisime gyvenimo būdo. Atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, perdirbti, kompostuoti – turi tapti svarbiais dalykais, mūsų kasdienine duona, tik tada gyvensime švariau. Apie tai savo įžvalgomis dalinsis lietuvių komanda.
Sklaida – be galo svarbus dalykas
Paskutinis ir be galo svarbus projekto žingsnis – sklaida. Projekto dalyviai mokysis komunikuoti, apie savo darbus pasakoti pasauliui – sužinos fotografijos, filmavimo ir bei socialinių tinklų subtilybes.
Kai darai kažką gero, svarbu apie tai pranešti – juk teisingi pavyzdžiai užkrečia vis daugiau žmonių. Kol galiausiai visa tai tampa mada.
Mainų pradžia – liepos 3 d. Paaiškės, kaip jaunuoliams sekėsi „apsitvarkyti“ bei įsisavinti „žalias” idėjas. Lauksime naujienų iš Antalieptės.
Projektas finansuojamas „Erasmus+“ fondo lėšomis. Ši veikla yra tęstinio dvejų metų projekto „Jaunimo bazė“, finansuojamo Jaunimo reikalų departamento, dalis. Projekto organizatoriai – „AJC Bazė“, Policijos klubas vaikams ir jaunimui.
Projekto „Nulinis herojus“ organizatoriai
Užsk. nr. A18-27