Labai seniai laikraščiui rengiau rašinį apie Kupiškio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus įdomybes, neužfiksuotas dokumentuose. Pasakojime buvo ir Birkos istorija. Šiam žmogui registruojant santuoką draugai siūlė imti žmonos pavardę – kam kentėti Birkos patyčias?
– Mano tėvas buvo Birka, senelis buvo Birka, prosenelis buvo Birka… – metrikacijos darbuotojams pasakojęs jaunas vyras, taip ir nekeitęs pavardės.
Praėjo nemažai metų. Vėliau dar teko rašyti ir svarstyti apie paženklintuosius pavarde; net buvo kilusi mintis paieškoti pono Birkos ir paklausinėti, ar daug gyvenime turėjęs nuotykių dėl savo pavardės.
Kartą rinkausi eismo įvykio detales: Šimonių seniūnijos gyventojas nuvažiavo nuo Adomynės-Aluotų kelio ir trenkėsi į trobą. Išgąstis, nuostoliai…
Namo šeimininkai pasakojo, kad šį būstą įsigijo prieš 20 metų. Bene 2000-aisiais šeima išsiskyrė: žmona gyveno viename namo gale, vyras – kitame.
– Net pavardę pakeitė, – sakė vyriškis ir neklausiamas ėmė dėstyti: – Esu Birka. Kažkada draugai man siūlė imti žmonos pavardę, bet aš nesutikau: mano tėvas buvo Birka, senelis buvo Birka…
Net nusijuokiau: antrą kartą gyvenime girdėjau tą pačią istoriją, tik jau dabar – iš paties Birkos. Juokas buvo ne visai vietoje: žmogus pagalvojo, kad juokiuosi iš pavardės…
Praėjo dar šiek tiek laiko. Panevėžio apskrities VPK pranešimas apie tai, kad Kalėdų vidurnaktį ties Šimonių seniūnijos Aluotų kaimu buvo pertrenktas ir mirtinai sužalotas galimai važiuojamojoje kelio dalyje sėdėjęs vyras kažkodėl priminė aną herojų. Gal todėl, kad kelias ties Alotų kaimu yra labai vienišas: sodyba ties posūkiu į Adomynę ilgokai buvo negyvenama, o toliau – po avarijos atremontuotas išsiskyrusios Birkų šeimos namas.
Pranešime – nei pavardės, nei vardo. Tik tai, kad be atšvaitų ir be šviesą atspindinčios liemenės ant kelio sėdėjęs vyras – 1956-ųjų gimimo.
– Štai prie Aluotų kaimo žuvo Birka. Sėdėjo vidury kelio, gal girtas buvo… – pasakė šimonietis, mūsų pokalbiui apie Kalėdų renginius pakrypus – nors taip ir nedera – liūdnomis temomis.
– Žuvo Birka? – nepajėgiau nuslėpti nuostabos.
– Taip, jo keista buvo pavardė, – šyptelėjo pašnekovas.
Labiau suglumino, o ne nustabino: štai ir visa žmogaus, o gal ir pavardės, istorija. Fragmentiška, bet su pabaiga.
Saulius Buivydas