Išsaugotus vitražus rokiškėnai vadina stebuklu

Valstybės investicinės programos lėšomis vykdomas savivaldybės projektas „Rokiškio kultūros rūmų pastato Rokiškyje, Respublikos g. 96, rekonstravimas“ eina į pabaigą. Užtrukęs beveik penkerius metus ir kainavęs apie 6 mln. litų projektas džiugina ne tik rekonstruotais statinių fasadais, atnaujintomis salėmis, fojė, koridoriais ir kabinetais.

– Tikru stebuklu vadiname rūmų kavinės vitražus. Juos pavyko išsaugoti, o, rodės, pasmerkti subyrėti“, – temainfo.lt sakė Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė.

Trys langai, kiekvienas padalinti į 15 stačiakampių, kuria spalvų žaismą. Nemažą vitražų dalį užima matinis stiklas, todėl pro jį prasiskverbiantys saulės spinduliai neslegia minčių, o vakare jie gražiai atspindi šviestuvų šviesą. Piešiniai tarsi suliniuoti instrumentų stygomis, kai kurias jų dalis puošia lyg ir klavišai, o gal laiptai, apipinti žiedais ir stilizuotais ornamentais.

Vitražai nė kiek neatspindi to laikmečio, kuomet jie buvo gaminti, tematikos. Nėra jokios abejonės, jog sukurti jie buvo apie 1981 m., pastačius Rokiškio kultūros rūmus.

Dailės kritikai pripažįsta, jog tarybiniai laikai vitražų menui buvo geri: pati valstybė vitražistams duodavo didžiulius užsakymus. Rokiškio vitražų plotas irgi nemenkas. Kiekvienas langas – apie 20 kv. m.

Pirmojo lango kairiajame kampe gali išskaityti: „Vitražų autorius Diana Beresiūnaitė. Darbą vykdė S. Jovaiša, D. Beresiūnaitė, A. Jovaiša, A. Grigas, O. Kateščena, B. Stonbergas, V. Degutis“.

Per 30 metų sutrūnijo rėmai, laikę vitražų dalis. Sutvirtinti juos plastiko profiliais, rodės, bus neįmanoma. Viskas pavyko sklandžiai, puikūs vitražai išsaugoti.

 

 temainfo.lt

Emilijos Briedytės nuotraukos