Skirtingos gyvenimo išraiškos trim dienoms susibėgo į vieną tėkmę
Rudens pradžia Aukštaitijos regione pasižymėjo dideliu sujudimu: rugsėjo 6-8 dienomis šio krašto sostine vadinamas Panevėžys šventė 510-ąjį gimtadienį. Tris dienas vykusių renginių gausa kiekvienam turėjo ką pasiūlyti.
Visas tris šventės dienas šurmuliavo mugė: prekiavo ir patyrę prekybininkai, ir kažką įdomaus galintys pasiūlyti kultūros paveldo puoselėtojai, dailininkai, amatininkai ir maisto produktų gamintojai.
„Aukštaitijos kiemeliai” – renginys, miesto Laisvės aikštėje išbarstęs Biržų, Šiaulių, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų, Pasvalio, Joniškio ir Pakruojo etnografinius kolektyvus, rengusius įvairius pasirodymus pademonstruoti savo krašto paveldą, parodyti, ką brangaus turi išsaugoję savo krašte.
„Aukštaičių tarmių alasas“ – tai ir rūbų puošnumas, šokio išraiška, žaidimų išmonė ir artistiškumo įtaiga. Nieko čia netrūko.
Nevėžio senvagę užtvindė muzika: koncertavo jauni ir seni, į garsų pynę supindami visokiausius muzikos stiliaus.
Smalsuolius žavėjo netradiciniai renginiai: 3D piešinio kūrimas, fakyrų bei mago pasirodymai, kūdikių lenktynės, „Beprotiškų burbulų“ akcija, sunkiosios atletikos bei futbolo veteranų turnyrai, automobilių slalomo varžybos, ekstremalaus sporto parodomoji programa.
Didelė renginių, projektų, akcijų ir atrakcijų gausa sutraukė visokiausių pramogų mėgėjus. Kiekvienas pasijuto Aukštaičių sostinės gimtadienio dalyviu.
Į šventės šurmulį įsiliejo ir kupiškėnai
Su Kupiškio kolektyvais į Panevėžio gimtadienį vyko ir temainfo.lt žurnalistas.
Laisvės aikštėje kupiškėnai susirado jiems skirtą plotelį: Kupiškio kultūros centro dailininkas Antanas Kalvelis dekoracijomis apipavidalino šio krašto kiemą. Rajono atributika, tvorelė, papuošta ąsočiais, ryškiaveidės saulėgrąžos įrėmino pasirodymui skirtas erdves.
Aplink šurmuliavo. Į Panevėžio centrinę aikštę ėmė plūsti žmonės, smalsiai vertindami Aukštaitijos rajonų ryškiausius bruožus.
„Kupkėmis“ atliko unikalias savo krašto sutartines, dainavo liaudiškas dainas, susirinkusiuosius mokė šokio žingsnelių. Jam talkino Salamiesčio pagrindinės mokyklos moksleiviai, pūtę medinius ragus, būdingus šiam kraštui.
Skapiškio teatras spektaklį „Pasakoja kupiškėnai” Panevėžyje rodė net dukart. Aktoriai vaidino Kupiškio kiemelyje, o vėliau kartu su „Kupkėmio“ artistais – „Aukštaičių tarmių alase“.
Tarmiškas „Stebulės“ spektaklis šiam renginiui labai tiko. Kupiškėniškame kiemelyje suvaidinta režisieriaus Povilo Zulono gyvenimo istorija mūsų krašto paveikslą tapė labai ryškų. “Juk tai – „Kupiškėnų vestuvės“, – šnekučiavosi šio garsaus spektaklio motyvus atpažinę ir skapiškėnų pasižiūrėti sustoję praeiviai. Atrodo, kad šis režisierės Vitos Vadoklytės spektaklis pamažu tampa Kupiškio rajono vizitine kortele.
Kupiškio etnografinio muziejaus kolektyvas supažindino su nėrimo, akmens tašymo bei medžio apdirbimo amatais. Savo medžio gaminių atvežė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniai, vadovaujami Jono Šmigelsko. Muziejaus dėka šį renginį pasiekė ir Antašavos krašto tautodailininkės Virginijos Jurevičienės karpiniai. Juose – liaudiški mūsų krašto motyvai, gyvi padavimuose, dainose ar kitoje mūsų senolių žodinėje kūryboje. Muziejininkės Laura Čemerytė ir Liucija Dobrickienė susirinkusiesiems parodė nuometo rišimą – tarsi trumpą, bet efektingą spektaklį.
Noriūnų kaimo šeimininkės paruošė Kupiškio krašto kulinarijos šedevrų, jų labai pigiai galėjo įsigyti šventės lankytojai. Tik litą kainavusios bulvių plokštainio porcijos buvo graibste graibstomos.
Visa laisvės aikštė dūzgė kaip avilys
Be kupiškėnų, aikštėje savo kultūrinį paveldą aukštino dar devynių miestų atstovai.
Rokiškėnų kaimelyje susirinkusiuosius linksmino Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Saulala“, gaspadinės vaišino savo krašto sūriu, duona ir gira. Šio miesto kiemelyje buvo galima patiems išsidrožti šaukštą medui kabinti, bei įsigyti pagal grafų Tyzenhauzų receptą keptų šakočių ir baravykų.
Biržiečiai mokė pinti ant grėblio, marginti kiaušinius bei rišti sodus. Jų kiemelyje susirinkusiuosius linksmino folkloro ansamblis „Siaudela“ ir Pačeriaukštės kaimo kapela. Biržų šeimininkės siūlė paragauti Nemunėlio Radviliškio seniūnijos lankose surinktų žolynų arbatos, aukštaitiškų blynų ir egzotiškų avies sūrių.
Šventės šeimininkų, panevėžiečių, kaimelyje kaukšėjo kalviai, puodus mokė dekoruoti puodžiai, Upytės kolektyvas vedžiojo „Lino keliu“, Ramygalos malūnininkai supažindino su „Grūdo virsmu“, Nevėžio šeimininkės siūlė paragauti virtų duonos rauguolių….
Jau nebe pirmus metus Panevėžyje vykstanti šventė, į vieną vietą sujungianti Aukštaitijos miestų tradicijas, yra labai svarbi. Žmonėms smagu susitikti kaimynus, pamatyti, ką šie turi savito, apsikeisti receptais ir patarimais.
Toks – ne tik žodinis, bet ir praktinis – bendravimas padeda užmegzti partnerystes, suteikia galimybę vieniems iš kitų semtis patirties, o gal net vienas kito kokią problemą išspręsti.
Kiekvienas širdyje sveikino Panevėžį su gimtadieniu, linkėjo jam išsaugoti savo gyventojus, neprarasti didmiesčio statuso.
Paulius Briedis
Autoriaus nuotraukos