Irkluotoją Gabiją Vogulytę paviliojo LOSC

Ar negaila atiduoti gabiausiųjų?

Irklavimo trenerė, pusantrų metų Kupiškio kūno kultūros ir sporto centrui ( KKSC) vadovaujanti Laimutė Šližauskienė jau atsisveikina su pirmaisiais savo auklėtiniais – Kupiškį paliko Gabija Vogulytė: Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) įsakymu, nuo kovo pradžios ji mokosi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

– Jei ne Jūs, Gabija nė nebūtų žinojusi, kad turi irkluotojos talentą. Ar nebuvo gaila atsisveikinti su tokia gabia auklėtine? – klausėme Kupiškio KKSC direktorės L.Šližauskienės.

– Neabejoju, jog šios mergaitės laukia šalies čempionės šlovė, o slapta viliuosi, kad Gabija iškovos teisę startuoti 2018-ųjų jaunimo olimpinėse žaidynėse Argentinoje. Vos priimta į LOSC ji išvyko į 20 dienų treniruočių stovyklą Lenkijoje. Daugelis vaikų sako: „Jeigu ne irklavimas, iš viso nebūčiau sportavęs.“ Taip jau klostosi: irkluoti ateina vyresni vaikai, nepasirinkę kitų sporto šakų ir nepradėję sportuoti anksčiau, – sakė L.Šližauskienė.

Kodėl irkluotojos palieka Kupiškį?

– Atiduodu sportininkus, nes mes neturime sąlygų dirbti individualiai su gabiausiais. Be to, irklavimo sporto šaka Kupiškyje tik kuriasi; rašome projektus inventoriui įsigyti. Trenerės pačios perkame dėvėtą, nebe pirmos jaunystės inventorių. Treniruotes stebime tik nuo kranto; neturime katerio, kuriuo galėtume lydėti auklėtinius treniruotėje. Nors vaikai ir instruktuoti, kaip elgtis ant vandens, tačiau mes, trenerės, prisiimame didžiulę atsakomybę – neužtikrinamas saugumas ant vandens, o kas bus, jei kuris nors išvirs iš valties? – tęsė pasakojimą direktorė.

Nors  inventoriaus, kaip sakė L.Šližauskienė, „prisigaudyta“, bet į varžybas jį nuvežti nėra kuo: centras  neturi priekabos ir neskirta lėšų jai įsigyti, nors kainuoja ji ne taip daug – 3 000 Eur.

Pernai varžyboms inventorių teko skolintis ar nuomotis, tačiau, anot direktorės, vaikams – didelis stresas persėsti į kitą valtį ir irkluoti ne tą, prie kurios jie yra  pripratę.

Kupiškėniškas irklavimo inventoriaus

Irkluotojui labai svarbu inventorius. Minimalus vienvietės valties svoris – 14 kg.

– Kai kurių klubų „Fillippi” firmos vienvietė sveria, galbūt, 14,5 kg, o mano vaikų valtis, iš vokiečių gauta sena dėvėta, – 18 kg. Be to, gal ji jau buvo sulaužyta, remontuota, „pašpakliuota”, padervuota – jai dar pridėta svorio? Tas 5 kg skirtumas vaikui yra didelis dalykas: per du kilometrus jis pralošia apie 10 sek., nes jam sunkiau tą svorį tempti. Belieka įsivaizduoti: bėgi normaliais arba 5 kg sveriančiais sportbačiais… Ir pagal vaiko svorį valtis reikėtų parinkti, tačiau ir tokios galimybės neturime; sunkesnis vaikas atsisėda į valtį, ir ji nusvyra… – pasakojo direktorė.

 

Nukenčia treneriai

Direktorė L.Šližauskienė teigė:

– Visi šie dalykai susideda į didžiulę problemą: matant gabius vaikus, kurie nori sportuoti, kuriuos labai palaiko šeima (pati žinau, kaip tai svarbu), nieko kito ir nebelieka, kaip juos nukreipti į specializuotus sporto centrus. Čia jiems žymiai geresnės sąlygos sportuoti ir mokytis, čia jie aprūpinti naujesniu inventoriumi, aprangomis. Gaila, žinoma, netekti gabaus sportininko, bet aš mąstau apie vaikus ir apie tai, kas jiems būtų geriau.

Treneriai, žinoma, nukenčia: vėl reikia ieškoti naujų vaikų, juos motyvuoti, o pasirinkimas Kupiškyje ne toks jau didelis. Nėra ugdytinių perėmimo tvarkos, teisės aktai vėluoja. Atsidarius sporto vidurinėms Panevėžyje ir Šiauliuose buvo žadama, kad tokia tvarka bus parengta, tačiau kol jos nėra, ir treneriai nesuinteresuoti atiduoti savo išugdytų sportininkų.

– Tačiau galvodama ne apie save, o apie Gabijos ir kitų mergaičių perspektyvą, negaliu jų stabdyti Kupiškyje, – kalbėjo direktorė.

Ar sunku būti irkluotoju?

Šiaulių treneris Alis Striška paviliojo kitas dvi irkluotojas – alizavietę Viktoriją Vareikaitę ir šepetiškę Gintarę Mikšytę. Viktorija ir Gintarė savo amžiaus grupėse Lietuvos žiemos irklavimo čempionate užėmė ketvirtas vietas; pernai jaunučių žaidynėse Gintarė su Vaida Kručaite porine dviviete iškovojo ketvirtą vietą.

– Tarėmės, kad Kupiškį jos paliks nuo rudens, tačiau, anot trenerio, gaila prarasti vasaros stovyklas: planuojama ruoštis šalies Jaunių žaidynėms, todėl merginos jau po Velykų išvyko gyventi, mokytis ir sportuoti į Šiaulius, – sakė direktorė.

Apie šių trijų irkluotojų pasiekimus temainfo.lt rašė ne kartą; neįtikėtina, kad toks staigus karjeros šuolis įmanomas per vienerius metus.

– Daugelyje sporto šakų pergalę lemia taktika; imtynininkas varžovą gali pergudrauti… Irklavime irgi reikalinga taktika, tačiau jei tu nepasirengei varžyboms, neturi ištvermės, stokoji patirties, –nesitikėk laimėti. Lietuvos žiemos čempionate Gabija liko antra. Jai ir pritrūko patirties – nepaskirstė jėgų. Pirmuosius 500 m ji pradėjo labai stipriai, o likusius 500 m įveikė banguojančiai –  tai stipriai užtraukdama, tai vėl lėtindama tempą. Ir nieko čia nepergudrausi; dviejų varžovų fizinis pasirengimas turi būti bent jau vienodas. Viktorija pas mane pateko vėliausiai, ji labai norėjo žaisti futbolą, tačiau tokio amžiaus jau niekur nepriima – jai pasiūliau irklavimą. Anksčiau Viktorija dar važiuodavo  motokrose, žaidė futbolą. Ji fiziškai labai stipri, todėl jai tereikėjo duoti technikos pagrindus. Visos merginos turi gebėjimų, reikalingų irklavimo sportui, belieka jas kryptingai tobulinti,  – pasakojo L.Šližauskienė.

Gabiausi išeina. Kas lieka?

Anot L.Šližauskienės, naujoje, pradinio rengimo, auklėtinių  grupėje vyrauja vaikinai. Su jais dirba trenerė Diana Balužytė.

– Irgi smagu. Yra gabių, pagaunančių techniką; matau, jie tobulėja. Aišku, turiu baimių, ar neatbyrės jie, išėję ant vandens. Bet su pirmąją kupiškėnų irkluotojų grupe yra patirties: tie, kurie nuo rudens pradėjo treniruotis salėje ir sulaukė galimybės irkluoti mariose, liko. Tad sportuosime, ir ieškosime naujų talentų, – žadėjo Kupiškio KKSC direktorė ir trenerė L.Šližauskienė.

 

Rita Briedienė

Laimutės Šližauskienės nuotraukos.