Rugpjūčio 28 d. įvyko ilgai planuota ir brandinta Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos literatūrinė kelionė „Rygos stačiatikių Meka Surdegis praeityje ir dabar“. Maršrutu Anykščiai-Troškūnai-Surdegis-Anykščiai ji buvo surengta kartu su profesoriumi Osvaldu Janoniu. Tai bibliotekos kultūrinės veiklos projektas „Literatūriniai maršrutai anykštėnams ir svečiams: gidai – rašytojai, išmanioji programa“. Projektui vadovauja L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aušra Miškinienė.
Skaitytojų dėmesiui pateikiame A.Miškinienės ir profesoriaus mokslininko O.Janonio pasakojimą apie šią literatūrinę kelionę. Reikia pripažinti, tai neįprastas interviu: patrauklus trumpumu ir neįtikėtinai išsamus savo nuorodose. Visada norėsis rasti laiko jį pastudijuoti…
– Kiek knygų esate išleidęs?
– Nemėgstu ir sunkiai prisiverčiu daryti jų apskaitą. Šį kartą teko. Priskaičiavau 55 įvairios apimties ir reikšmės knygas bei brošiūras.
Plačiau: http://www.anyksciuvb.lt/lt/naujienos/57-literaturines-keliones/1866-osvaldas-janonis-1
– Kas paskatino rinkti medžiagą apie Surdegį, kiek metų ją renkate, kokiuose archyvuose jos ieškojote?
– Esu šešių kraštotyrinio pobūdžio knygų autorius ar sudarytojas. Tai – duoklė gimtajam kraštui. Pirmuosius rankraštinius kraštotyros darbelius parengiau talkindamas mamai, kuri daugelį metų dirbo Surdegio bibliotekoje.
– Kokius objektus aplankėme literatūrinės kelionės metu, kas tuose objektuose yra vertinga?
– Ekskursija vyko labai svarbią Surdegiui dieną. Pirma, rugpjūčio 28-oji – tai stačiatikių Žolinės diena. Antra, šiemet sukako 485 metai, kai miestelyje virš trykštančio šaltinio apsireiškė Švč. Mergelė Marija.
– Papasakokite skaitytojams Surdegio vienuolyno istoriją
– Pakeliui ir vietoje papasakojau Surdegio miestelio ir vienuolyno istoriją. Jį 1627 m. įkūrė Ana Staveckaja. Nuo seno vyravo nuomonė, kad vienuolynas buvęs įsteigtas dar 1550 m. Deja, tai nereali, legendinė data, kontrastuojanti su turimais faktais.
– Kodėl Surdegį vadinate Rygos stačiatikių Meka?
– Todėl, kad jie nuolat rėmė vienuolyną, savo lėšomis pastatė iki šių dienų išlikusius pastatus, į Surdegį nuolat atvykdavo melstis. Kodėl į Surdegį? Todėl, kad Rygoje ilgą laiką nebuvo nė vienos cerkvės. Pirmoji medinė Aleksandro Neviškio cerkvė buvo pradėta statyti tik 1820 m. Savarankiška Rygos stačiatikių vyskupija buvo įsteigta tik 1850 m.
– Minėjote rašytoją, išleidusį dvi knygas apie Surdegį.
– Tai Aleksandras Žirkevičius, gimęs 1875 11 29 Liucine, Vitebsko gub., miręs 1927 06 13 Vilniuje; rusų rašytojas, publicistas, karo juristas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas.
– Suintrigavo vienuolis, kuris gali būti paskelbtas Šventuoju. Kodėl Surdegis gali turėti Šventąjį? Rašomos knygos autorė ir pavadinimas.
– Zosima Dmitrijus Rašinas, gimęs1840 10 24 (11 06), miręs 1912 01 26 Surdegyje, palaidotas stačiatikių kapinėse. 2012 m. jo palaikai perkelti į Antruosius Sarsus, Rusijos Federacija. Archimandritas, kalinys, 1870 m. tapęs vienuoliu.
– Pasakojote, kad jau turite žinių apie pusantro šimto Surdegio vienuolyno naujokų ir vienuolių. Ką papasakojote apie paskutinį vienuolyno vienuolį, kuris neišvyko į Maskvą, o liko vienuolyne?
– Tai Vasilijus Kvašininkovas.
Plačiau: http://www.anyksciuvb.lt/lt/naujienos/57-literaturines-keliones
– Aplankėme parodą Surdegio bibliotekoje: sumanymo idėja, parodos sudėtinės dalys, jų išskirtinumas.
– Ši paroda buvo rengta specialiai ekskursantams.
–Bendradarbiavimas su Surdegio bendruomene, ką norėtumėte pasakyti Bendruomenei?
–Dėkoju Surdegio bendruomenei už domėjimąsi mano publikacijomis, nuoširdžius susitikimus su jos nariais. Apgailestauju, kad paskutinė knyga apie Surdegį ir jo apylinkes dar neišparduota, o iš Surdegio kilę politikai ir dalis pasiturinčių ūkininkų knygų leidybos neparėmė. Jiems vertėtų priminti, kad žmogus ne tik duona sotus, bet pagal savo galimybes privalo investuoti ir į dvasinius dalykus. Nuoširdus ačiū bibliotekininkei Janinai Uzdrienei už pagalbą rengiant ir platinant kraštotyros knygas, organizuojant kraštotyros renginius, už meilės gimtajam kraštui skaitytojuose skiepijimą.
–Kaip vertinate Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos projektą „Literatūriniai maršrutai anykštėnams ir miesto svečiams: gidai rašytojai, išmanioji programa“?
–Projektą vertinu palankiai. Su malonumu talkinu bibliotekininkams, skatinantiems domėtis krašto istorija, kultūra.
–Ačiū Jums už unikalią kelionę.
Parengė Rita Briedienė
Ramunės Šaltenienės nuotrauka