Rugsėjo 19 d. kupiškėnų puikiai pažįstamam skulptoriui Henrikui Orakauskui sukako 70-mt. Rytoj, rugsėjo 22 d. 14 val., Kupiškio etnografijos muziejuje atidaroma jo jubiliejinė paroda „Refleksijos”. Menotyrininkai teigia, jog H. Orakausko kūrybos sritys labai įvairios, o kupiškėnai ir patys žino, kaip puikiai jis suderino metalą ir stiklą „Baltų vienybės medyje”, „Besileidžiančiame angele”, „Laiko spiralėje”, medį ir metalą – paminkle „Senovinės kupiškėnų vestuvės”, naudojo tik medį – „Pokalbyje” ir „Motinystėje”, tik metalą – „Lėveny ir Kupoje, „Inkariuke”, „Merkurijuje” bei kituose. Kupiškėnai kasdien gyvena jo darbų parodoje – galerijoje po atviru dangumi. H. Orakauskas Kupiškyje gyveno ir kūrė 21-erius metus – nuo 1986 iki 2007 metų.
O jis pats parodos anotacijoje sako: „Pastaruoju metu savo refleksijas lipdau ne iš molio, bet tiesiog iš geležies.“
Ir štai jo „Refleksijos” atkeliauja į Kupiškį. Tai mažosios plastikos kūrinių, kaip visada truputį sarkastiškų realybės atspindžių, paroda. Šiandien, dieną iki atidarymo, muziejų užplūdę Kupiškio gimnazistai šūkčiojo: „Kokia seksuali paroda!“
Tik įstabiojo „Sizifo” nėra. Spaudos ir visuomenės jis jau aptartas, įvertintas, pamėgtas – labai tinkantis sostinės Lukiškių aikštei. „Sizifas“ – žmogus, ridenantis akmenį į savo susikurtą kalną. Sizifui tereiktų paspirti „gilzę”, laikančią kalną, ir sizifiškas darbas taptų lengvesnis. Ši kūrinio mintis iš kažin kur (…) labai pažįstama, lyg ir lietuviška. Parodoje dalyvaus pats H. Orakauskas: apie „Sizifą“ ir visą kitą bus galima sužinoti iš jo paties.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos