Kaip visada, taip ir šįkart
Kaip po kiekvieno festivalio, taip ir šįkart: pasibaigus Kupiškio rajono Skapiškio vaikų ir jaunimo teatrų šventei – kūrybinei stovyklai „Pienių medus“ režisierė Vita Vadoklytė saviškius – teatro „Stebulė“ bei vaikų ir jaunimo studijos „Ku-kū“ aktorius – pakvietė prie laužo; susėda visi ir dalinasi įspūdžiais, labiausiai įstrigusiais per tris renginio dienas.
Jau 18 metų šį festivalį organizuojanti režisierė V.Vadoklytė nesijautė pavargusi: pakylėta renginio sėkmės ji neskubėjo atsisveikinti, vertino ryškiausius šventės epizodus, ir kiti nuo jos neatsiliko.
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_2.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_4.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_7.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_8.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_9.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/05/pieniu_medus_2015_11.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]
Mao užstrigo Paryžiuje
Toks didžiulis renginys negali apsieiti be nuotykių: Mao užstrigo Paryžiuje. Sakė, dėl kažkokių techninių nesklandumų buvo sustabdytas traukinys, vykstantis į oro uostą, ir pulkas žmonių pavėlavo į lėktuvą. Ką daryti?
– Visą pasaulį apkeliavau, o į Lietuvą neatvyksiu? Nusipirkau kitą bilietą į Vilnių, – skapiškėnams pasakojo svečias iš Kamerūno Cyriak Mao Nayangas. Jo krepšiuose – 17 Kamerūno, Gabono, Kongo, Nigerijos ir kitų Afrikos šalių statulėlių ir akmeninių kaukių, pirktų iš žiniuonių ir vadų; kai kurios skaičiuoja šimtmečius. Juodo marmuro, smaragdo, lavos kaukės, išdėliotos ant Kamerūno raštų staltiesės dvelkė magija, paslaptimi.
Papasakojęs apie savo kolekciją, Mao nuėjo miegoti; žadėjęs pašokti prie laužo, iš nuovargio jis vos laikėsi ant kojų. Svečias dar paklausė, ar čia saugu palikti kolekciją; kai kurias kaukes-statulėles jis įvertino milijonu… gal Kamerūno frankų, o gal litų – nepasakė.
– Čia niekada neiko nėra dingę… – svečiui žadėjo skapiškėnai.
Niekas ir nedingo, tiesa, po vidurnakčio kolekcija buvo paslėpta ir užrakinta. Na, dėl visa ko.
Kai Akropolyje – akcijos
Šoko Mao sekmadienį; vakaro niekas nebelaukė, tačiau laužas liepsnojo visai energingai – virė žvėrienos sriuba.
Tai buvo ekspromtu sukurtas tarptautinis projektas: baltarusis Vadimas, grupės „Lombard“ muzikantas, delnais mušė būgnus, o Mao šoko. Jam nelabai tiko mušamas taktas, bet visiems patiko jo šokis; 37-erių Mao sužavėjo visus, net policininkus. Jis, apsaugos darbuotojas, pareigūnams pasakojo, kaip saugomi šachai padišachai, princesės ir politikai. Mao –stipruolis atletas; nebeębūtina svarstyti, kaip jis iš Kamerūno atsitempė 33 kg svėrusius kaukių krepšius…
Su nuotykiais į festivalį atvyko ir baltarusiai: iš Minsko Skapiškį turėję pasiekti per 5 val., jie ilgai negalėjo įveikti valstybinės sienos.
– Tautiečiai pasakojo, kad Akropolyje – didžiulės akcijos. Eilė pasienyje sugriovė visus mūsų planus, ir kelionė truko 12 val., – į skapiškėnų Teatro studiją puodeliui kavos užsukusiam Kupiškio rajono merui Dainiui Bardauskui pasakojo „Lombardo“ vokalistas Michailas Tselkovikas.
Visi trys „Lombardo“ nariai grįžę namo siuntė V.Vadoklytei telefonines padėkos žinutes. Dėkojo už šilumą, vaišingumą, už suteiktą galimybę pažinti, kaip lietuviai gyvena. Svečiai aplankė Gedimino Aleksandravičiaus sodybą, pabuvojo tautodailininko Broniaus Bickaus namuose, ragavo alaus ir, sakė, naminį gėrė pirmą kartą.
– Pats gerklėn tekėjo, – teigė M.Tselkovikas.
„Lombardas“ dėkingi visur juos lydėjusiam skapiškėnui aktoriui Vaidui Šlapeliui.
Baltarusiams irgi patiko pabendrauti su Kupiškio policininkais. Anot svečių , jų šalies teisėsaugininkai – va taip, paprastai – nestotų prie laužo kartu su šventės dalyviais.
– Ir tokios jaukios ramybės nebūtų. Girtų pas jus nematėm, – sakė baltarusiai, ir niekas jų susikurto įspūdžio neginčijo.
Kupiškėnai policininkai kartu su visais nepraleido ir „Lombardo“ koncerto „Nuo džiazo, bliuzo iki roko“.
– Roko! Roko! – triukšmavo jaunimas, ir šėlo bendrame šokyje.
Apie du filmus
Pritilo prie laužo susirinkusių skapiškėnų balsai, kai kažkuris sušneko apie Vytauto V.Landsbergio filmą „Vaineta“.
– Matėme Vainetą, jau žinojome, kad ji, kamuojama ligos, tapo tik kojele. Bet kai ekrane pamačiau jos spindinčias akis, žvelgiančias į atletišką akrobatą ant lyno, man susitvenkė ašaros. Kodėl mes taip nemokame džiaugtis gyvenimu? – kalbėjo Jurgita.
Režisierius, rašytojas, bardas Vytautas V. Landsbergis ne iš karto sugalvojo, ką atvežti į Skapiškio festivalį.
– „Vaineta“ dar nebaigta filmuoti… – lyg ir teisinosi jis V.Vadoklytei.
– Vežkit nebaigtą, – labai vykusiai jam patarė Vita.
Atvyko į Skapiškį ir „Vainetos“ kūrybinė grupė; čia ir buvo baigta kurti „Vaineta“. O ir ji pati, šio filmo herojė V.Verbanovaitė, lydima senelių, atvyko į festivalį. Ji užavėjo visus savo vidine stiprybe ir tapybos paroda. Kvietė ją žmonės fotografuotis kartu; ji neprieštaravo.
Ir dar vieną filmą matė „Pienių medus”. Koks džiaugsmas ir pasididžiavimas: skapiškėnai, „Stebulės“ aktorius įpratę matyti scenoje, žavėjosi saviškiais ekrane. Režisierius Ramūnas Abukevičius ir vaidybinių scenų režisierė Inesa Kurklietutė, sukūrę vaidybinį filmą „Donelaitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“, pakėlė skapiškėnus iki aukštumų: po premjeros visa salė atsistojo plojimams. Žiūrovui lenkėsi filme vaidinę Jonas Uziela, Jurgita Pakalnytė, Žydrūnas Petuchovas ir Vita Vadoklytė; festivalyje negalėjo dalyvauti „Donelaičio” aktorius Steponas Kraskauskas.
– Ar galiu padainuoti? – kreipėsi į visus J.Uziela.
Kaipgi negalės! O kaip pasiseks, – kitas klausimas. Šį birželį seniausias Lietuvos aktorius švęs 94 gimtadienį. – tegu dainuoja! Ir užtraukė jis visomis balso vingrybėmis Kipro Petrausko „Dul dul, dul dul dūdelė“. I.Kurklietytė net palinko į priekį klausydamasi. J.Uzielos.
Keturių dainų koncertas –įspūdingai miela festivalio akimirka.
– O dabar – specialiai Skapiškiui, – privertė atsigrįžti beišeinančius žiūrovus skardus režisierės V.Vadoklytės balstas. Ir nusijuokė ji taip, kaip juokėsi filme, kaip moka tiktai ji. Be reikalo daugelis manė, kad filme jos herojės Gytos Žolininkės juokas įgarsintas…
Mažieji aktoriai žavėjo ir suaugusiuosius
Mažieji skapiškėnai sužavėjo spektakliu „Aitvaras teisėjas”, pagal to paties pavadinimo Balio Sruogos pjesę, pastatytą režisierės V.Vadoklytės; jau vaidintu Lietuvos scenose, o Skapiškyje parodytu pirmą kartą. Pilnutėlė salė plojimais nepaleido vaikų nuo scenos, šie lenkėsi stovinčiam žiūrovui ir linksmi priėmė dovanas.
Jiems, jauniesiems aktoriams per visą festivalio „Pienių medus“ atidarymą skambėjo miestelio varpas. Jis skambėjo tol, kol į stebuklingai daug talpinantį bičių avilį sulindo Skapiškio „Ku-kū” (rež. V.Vadoklytė), Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra” (rež. Živilė Dargytė”), Lenkijos Suvalkų kultūros centro teatras (režisierės Jaroslava Krymska ir Joanna Lupinovič), Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos teatro studija „Iki” (rež. Jolanta Narbutaitienė).
Tik Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius” (režisierė Eglė Storpirštienė) į avilį nelindo; jie atvažiavo vėliau – tą dieną abiturientai laikė anglų kalbos egzaminą.
Kaip tiek sutilpo? Iš avilio požeminiais laiptais visi leidosi į požemius ir keliavo lik scenos.
– Ar gilu? – klausėme.
– Kai Seimo narys, buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša nusileido į rūsį, jo galva tebekyšojo avilyje, – linksmai pasakojo Ričardas.
„Žinių radijas” tapo festivalio dalimi
Tarptautinės vaikų ir jaunimo teatrų šventės „Pienių medus 2015″ organizatoriai tapo Tarptautinės ir „Žinių radijo” bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamo bendruomenių konkurso „Tai – mes!” dalyviais. Siekdama skatinti bendruomenių kūrimąsi Lietuvoje, projekto „Tai mes!” komanda šiemet aplankys 25 Lietuvoje veikiančias bendruomenes, galinčias pasigirti geraisiais bendruomenių veiklos pavyzdžiais, patirtimi ir žiniomis. Kupiškio rajone organizatorių dėmesį patraukė būtent Skapiškio bendruomenė ir šios bendruomenės meilė teatrui, aktyvus dalyvavimas teatrinėje veikloje, kasmet organizuojamos „Pienių medaus” šventės. Organizatoriams teko nelengva užduotis – šalia šventės organizavimo ir vietos bei užsienio svečių priėmimo sudalyvauti ir „Žinių radijo” laidos filmavime. Joje jiems teko išbandymas ne tik atskleisti savo bendruomenės privalumus, improvizuoti įdomiausios bendruomenės dienos tema, bet ir filosofuoti, kuo gi skiriasi bendruomenė nuo eilinio žmonių susibūrimo.
Dvasiškai turtingas
Festivalis sulaukė gero žiūrovų dėmesio: už bilietus surinkta per 500 Eurų. Bet tai tik finansinė išraiška. O kaip įvertinti dvasinius turtus, investuotus į vaiko dvasios augimą ir asmenybės formavimą?
”Klaipėdiečiai namus pasiekė apie dvyliktą… Skaudančiom kojom ir nugarom, nuo ilgo sėdėjimo tarp dekoracijų ir ant lagaminų, bet laimingi ir pakylėti… Gera pas Jus būti, skapiškėnai. Gera ir palaiminga būsena užvaldo būnant su Jumis. Nuoširdumas, renginių gausa ir kiekvieno renginio vertybė – nuostabus penas sielai. Dešrelės, keptos ant laužo, sriuba, virta ant laužo, naminis pienas, bandelės, medus, uogienė – penas skrandžiui… O visuma? Esame pavargę, bet laimingi… Aš myliu Jus seniai, o mano jaunimas atrado ir pamilo Jus per šias festivalio dienas… Ačiū visiems, neišskiriant nė vieno ir apglėbiant visus, nes, jei pradėčiau vardinti kiekvieną, sąrašas būtų ilgas… O Vitai linkiu tiek daug ir tiek mažai – tiesiog švytėk ir šildyk, tiesiog spinduliuok gėrį ir apsišarvuok kantrybe… Net mūsų legendinis vairuotojas Algiukas – ir tas grįžtant visą kelią mažai bambėjo (nors apie jo bambėjimo galią romanus galima rašyti), buvo atlaidžios euforijos būsenoje.. Mat jis lankėsi beveik visuose Jūsų festivalio spektakliuose ir renginiuose.. O tai – jau įvertinimas, nes jis retai kur eina…
Iki kito susimatymo. Iki kito „Pienių medaus“! – taip festivalį apibūdino klaipėdiečiai ir jų režisierė Ž.Dargytė..
Rita Briedienė