Juo, matyt, trenkta stipriai
Baisiai apie sulaužytą Rokiškio rajono Kriaunų klebonijos kryžių kalbėjo kriauniškiai: nuo peties išsukta Kristaus ranka, nudaužtos kojos – restauravimas kainuos ne mažiau 200 Eur…
Anot Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčios zakristijono Povilo Stakio, kas kryžių išniekina, tam labai negeri dalykai atsitinka. Jis žino Anykščių atvejį, kai meistras lupdavo nuo kryžių aliumines Kristaus stalulėles ir naudodavo jas litavimui. Ilgainiui vyras ėmė nusišnekėti, kol visai išprotėjo. Ar neatsirūgs ir kriauniškiams?!
Kaip praneša Panevėžio apskrities VPK, birželio 17 d. 22.08 val. pastebėta, kad išdaužti Rokiškio rajono Kriaunų Dievo apvaizdos parapijos klebonijos pastato verandos durų langai, sugadintos verandos durys, išdaužtas vieno lango stiklo paketas bei sugadintas lango rėmas, išdaužti dviejų medinių langų penki stiklai bei sugadinti langų rėmai. Viduje sudaužytas šviestuvas, sulaužyti kėdė ir kryžius su Kristaus kančia. Bendras nuostolis – 500 Eur. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamasis (gim. 1986 m.) uždarytas į Panevėžio apskrities VPK areštinę, o įtariamieji (gim. 2000 m. ir 1992 m.) ieškomi apklausai.
Visi jau apklausti ir paleisti kol vyksta tyrimas.
Taip, kaip kalbama, kryžius nesuniokotas. Juo, matyt, stipriai trenkta į sieną ar grindis – atkrito vertikali dalis: statulėlė prikaltomis rankomis liko kaboti ant horizontaliosios dalies, bet pati tik truputį pažeista. Gal taip baisiai kriauniškiams neatsirūgs?..
Kalbos apie girtavimą
Kriaunos – 11 km nuo Obelių. Jaukus gražus miestelis. Kažkodėl sunku patikėti kalbomis apie tai, kad kriauniškiai labai geria – ir vyrai, ir moterys. Kaip sakė zakristijonas P. Stakys, gėrimo tradicija išlikusi nuo Sartų tarybinio ūkio laikų. Vadovavo jam Lietuvos komunistų partijos cento komiteto pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus brolis Albinas Griškevičius: nieko nebijojęs, daug sau leidęs. „Valdininkai žino gerti, ką pačiupti, ką nutverti./ Išeikvoti pašarai. Ar teisinga, ar gerai?” – dar 1958 m. savo slaptuose dienoraščiuose apie Sartų tarybinį ūkį rašė tų kraštų gyventoja, liaudies poetė Anelė Snukiškytė-Ališauskienė.
Anot Kriaunų muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos Danguolės Žukauskienės, ir tada, ir dabar Kriaunose žmonės gėrė ir geria kaip ir visur.
– Aš nebūnu tarp tokių, todėl negaliu pasakyti, kaip labai Kriaunos geria. Ir anuomet būdavo: atvažiuoja dainininkas, pakoncertuoja ir išvažiuoja girtutėlis. Juk ne vietinis, bet vaišindavo žmogų, tai ir gerdavo… – pasakojo muziejininkė.
Toptelėjo mintis užeiti…
Taip jau yra: daugelis žmonių linkę paryškinti. Net apie įsiveržimo į kleboniją atvejį pasakojama nevienodai: policijos suvestinėje teigiama, kad įvykyje dalyvavo trys vyrai, kalbintas kriauniškis sakė – keturi.
Gėrė vyrai jaukiame Kriaunų skvere, paskui nusprendė persikelti į nebeveikiantį vaikų darželį – tikrą kriauniškių skaudulį, kurį prikelti gyvenimui brangu, o jaunimas naudojasi patalpomis savaip. Statinys net pramintas Kriaunų jaunimo centru… Pakeliui į jį – klebonija. Matyt, 
kažkuriam toptelėjo mintis užeiti…
Stiklus išdaužę, duris sugadinę į verandos vidų vyrai pateko nesunkiai, tačiau neįveikė vidinių durų užrakto. Sulipo per langą.
Alkoholio nepritrūko
Kriaunų klebonija nėra nuošali, stovi ji prie pat bažnyčios, tačiau, kaip teigia kriauniškiai, kunigas čia jau seniai negyvena. Stovi ji užrakinta, nelankoma. Raktas – visada pas kleboną mgr. Laimoną Nedvecką, aptarnaujantį tris – Kriaunų, Obelių ir Aleksandravėlės – parapijas.
Ir štai klebonijos langas atlapotas kiek tik įmanoma. Tokią situaciją aptikusi moteris suprato: kažkas ne taip. Paskambino ji zakristijonui P. Stakiui. Jis – klebonui L. Nedveckui. Bet buvo sekmadienis, o sekmadienio vakarą klebonas, kaip žinia, atjungia telefoną ir ilsisi nuo jo iki pirmadienio vakaro. Beliko numeris 112.
– Policija atvažiavo po minutės. „Taip greit?” – stebėjausi pareigūnus pasitikęs. „Netoli tebuvom”, – nusijuokė jie. Niekdariai irgi netoli tebuvo nuėję – jau gėrė vaikų darželyje, – pasakojo zakristijonas.
– Skvere gėrė, klebonijoje, įtariama, gėrė, darželyje – vėl. Iš kur alkoholio gaunama tokį vėlyvą metą? – teiravomės.
– Tai va… – tiek šiuo klausimu tegalėjo pasakyti zakristijonas.
Kryžius – kunigo palikimas
Anot P. Stakio, niekas neturi labai didelės vertės: nei seni langai, nei šviestuvas, nei kėdė, bet visa tai suremontuoti – kainuos. Labiausiai zakristijoną suglumino kryžiaus su Kristaus kančia išniekinimas.
– Šis kryžius – dar klebono Stasiuko palikimas. Stasys Stanikūnas čia klebonavo bene 12 metų; nuo cukraligės mirė 2011-ųjų lapkritį. Jis ir parvežė kryžių, – pasakojo zakristijonas.
Jauni – nuo 18 iki 32 metų, – įvykyje dalyvavę vyrai gyvena Kriaunose.
– Pačiame jų centre, – patikslino zakristijonas.
Anot jo, Kriaunose dar nėra buvę tokio vandalizmo. P. Stakys kilęs iš Anykščių, bet ir ten tokio įvykio neatsimenąs.
– Ar Jūs pats jau seniai Kriaunose? – teiravomės zakristijono.
– Nuo Stasiuko, – sakė jis.
Rita Briedienė
Nuotraukose – LNK reportažo akimirkos