Juozas Žitkauskas (kairėje) ir Algis Narutis
Šiemet – Etnografinių regonų metai. Ta proga rugsėjo 7–13 dienomis sostinėje vyks etnografinių regionų festivalis „Atrask save“. Toks yra organizuojamas pirmą kartą, tad apie kilusią idėją ir festivalio renginius pasakoja Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis ir asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ pirmininkas Juozas Žitkauskas. Abu jie priklauso festivalio organizatorių grupei.
– Kokiu tikslu organizuojamas šis festivalis?
Juozas Žitkauskas: Mano nuomone, šis festivalis turėtų padėti Vilniuje gyvuojančioms kraštiečių organizacijoms tapti aktyvesnėms. Tikiuosi, kad per įvairius festivalio renginius į mūsų organizacijas įsilies daugiau naujų narių, taip pat padės sugriauti apie kraštiečių organizacijas galiojančius stereotipus ir parodys, kad šios, savitos bendruomenės, yra gyvos, atviros. Ypač tikimės sulaukti daugiau jaunimo dėmesio. Džiugu, kad šiai idėjai pritarė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra festivalio globėja.
– Kaip jūsų duetas atsidūrė prie festivalio „vairo“?
J.Ž..: Jau daug metų Algis Narutis burdavo aukštaitiškas kraštiečių organizacijas, o kai 2015-ieji buvo paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metais, pirmiausia su juo ir pasidalinau šia idėja.
– Ar festivalio metu bus galima prisijungti prie savo regiono kraštiečių organizacijos?
Algis Narutis: Žmonės į organizacijas galės užsiregistruoti naudodami išmanųjį telefoną. Pakaks tik nuskaityti QR kodą. Tikiu, kad tai padės atnaujinti mūsų organizacijų narių gretas. Tačiau lai nenuogastauja tie, kurie nesinaudoja išmaniaisiais – jie tai galės padaryti festivalio šeštadienio renginyje Vilniaus gatvėje, kur dauguma mūsų kraštiečių organizacijų turės savo stendus.
– Kokių narių labiausiai laukia kraštiečių organizacijos?
A.N: Jaunimo, studijuojančio Vilniuje ir dirbančių vidutinio amžiaus žmonių, maždaug iki 60 metų amžiaus. Pirmieji galbūt itin aktyviai neįsitrauks į kraštiečių organizacijų veiklą, tačiau norime, kad sužinotų apie mus, bei jaučiame pareigą paskleisti jiems žinią. Kita grupė, ko gero, yra aktyviausia. Deja, ją gana sunku įtraukti į mūsų visuomeninę veiklą, nes jie turi darbus, šeimas ir negali kraštiečių organizacijoms skirti daug laiko. Kita vertus, psichologų nustatyta, kad žmogus savo šaknų ieškoti pradeda sulaukęs 40 metų.
– Kada Lietuvoje buvo pradėti steigti pirmi kraštiečių klubai?
A.N.: Dauguma kraštiečių klubų yra įsteigti Atgimimo laikotarpio 1989–1991 metais. Gal tik vienas kitas įsisteigė anksčiau ar vėliau. Nuo to laiko jie nelabai atsinaujino, todėl klubų narių amžiaus vidurkis yra gana nemažas. Beje, labai džiaugiamės, kad Vilniaus kraštiečių organizacijas labai mielai priglaudžia, leidžia joms vystyti savo veiklą Vilniaus įgulos karininkų Ramovė ir Vilniaus mokytojų namai.
– Kuo šis festivalis kitoks?
J.Ž: Tai, ko gero, i pirmas kartais, kai beveik visi sostinės kraštiečių klubai susivienijo bendrai veiklai. Jeigu patirsime, kad festivalis praturtino visus dvasiškai, buvo įvairiapusiškai naudingas ir reikalingas, galvosime apie tolesnį visų organizacijų bendradarbiavimą. Gali būti, kad šis festivalis jau yra graži viso to pradžia.
– Papasakokite apie festivalio metu vyksiančius renginius.
J.Ž.: Vyks net 15 festivalio renginių. Jie gana įvairūs. Savaitė prasidės Šilutės kamerinio teatro spektakliu, o baigsis išlydėtuvėmis – smagiu pasibuvimu Vilniaus geležinkelio stotyje. Visą programą galima suskaidyti į kelias dalis.
Pirmoji – rugsėjo 7 d. – teatrinė. Į Vilnių atvyksta keturi – Mažajai Lietuvai atstovaujantis Šilutės kamerinis dramos, Žemaitijai – Telšių „Žemaitės“, Sūduvai – Kalvarijos „Titnago“ ir Aukštaitijai – Joniškio rajono Gasčiūnų pagrindinės mokyklos – teatrai.
Antroji – 8 d. – jaunimo. Kai kurių regionų geriausios gimnazijos lankysis sostinės gimnazijose, svečiai perteiks savo krašto kultūrą, o vilniečiai juos supažindins su sostine. Kitas jaunimui skirtas renginys – Protmūšis „Viskas apie Lietuvą: nuo KAS iki KAME”. Jis vyks rugsėjo 11 d. nuo 18 val. S.Moniuškos skverelyje.
Trečioji – 9 d. – profesionalaus meno. Tą dieną vienas svarbiausių renginių – Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyksiantis koncertas „Savo krašto nepamiršę“. Jame dalyvaus gausus būrys žinomų atlikėjų. Tai Veronika Povilionienė, Sofija Jonaitytė, Aušra Liutkutė su Rolandu Vilkevičiumi, Regina Maciūtė, Edmundas Seilius, birbynininkas Egidijus Ališauskas, kompozitorius, chorvedys Lionginas Abarius su Dainos Abariūtės-Lazauskienės vadovaujamu „Indrajos“ choru.
– Kas lauks festivalio svečių savaitės pabaigoje?
J.Ž.: Rugsėjo 11 d. skvere prie Eugenijos Šimkūnaitės atminimo akmens Lazdynuose vyks kiek neįprastas renginys – žolininkų, botanikos ir farmacijos, fitoterapijos specialistų susitikimas „Nėra žolynų negydančių“, skirtas E.Šimkūnaitei atminti.
Rugsėjo 12-oji bus bene pati intensyviausia diena, kai į Vilnių atvyks daugybė svečių iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Dieną pradėsime Verkių ir Pavilnių regioniame parke, Pučkoryse, Belmonte. Čia penkių regionų atstovai simboliškai pasodins 5 obelaites. Vėliau, 13 val., Vilniaus mokytojų namuose vyks regioninių kultūros leidinių konferencija „Regionų kultūra – kultūra regionuose“. Dažnai pamirštama, kad daugelis mūsų regionų turi puikius kultūrinius leidinius, kurie daro įtaka regionų kultūriniam gyvenimui, ją fiksuoja. Tad kviečiu nepraleisti progos su jais susipažinti.
Na, o nuo 15 iki 20 val. senamiestyje, Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Trakų g. iki Benediktinių gatvių, bus „Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis“. Čia Vilniaus kraštiečių organizacijos turės savo informacinius taškus, atvyks regionų mėgėjų meno kolektyvai, dalyvaus sostinės folkloro ansambliai. Nuo 17 val. prie S.Nėries gimnazijos prasidės didysis festivalio koncertas, kuriame išvysime visus atvykusius kolektyvus. Jo metu bus galima ne tik klausytis, bet ir pašokti. Tokia savotiška vakaronė laukia…
Rugsėjo 13-oji prasidės sakraliai – 12 val. šv. Mišiomis Šv. Kazimiero bažnyčioje, o 13.30 val. nuo Filharmonijos šventine eisena patrauksim Vilniaus geležinkelio stoties link; 14.30 val. stoties salėje vyks koncertas – vakaronė bei išvykstančiųjų iš Vilniaus į savo kraštus palydėtuvės. Kviečiu visus dalyvauti visuose sekmadienio renginiuose – nuo šv. Mišių bažnyčioje iki smagaus pasibuvimo Vilniaus geležinkelio stotyje. Žinoma, gražu prisijungti ir prie eisenos.
– Kuris renginys, Jūsų nuomone, pats svarbiausias?
A.N.: Aš manau, kad šeštadienį vyksiantis „Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis“. Čia žmonės galės pabendrauti, pasidalinti idėjomis. Būtent tokio bendravimo ir trūksta daugelio renginių metu.
– Plačiau papasakokite apie Belmonte vykstantį renginį?
A.N.: Obelaičių sodinimas – simbolinis renginys; juo siekiama įamžinti šį festivalį ir sujungti bendrai ateičiai. Visi kraštiečių klubai ne tik pasodins obelaites, bet ir turės kartu jas prižiūrėti, o tai bus puiki proga visiems susirinkti. Renginio metu bus pasodintos penkios obelaitės, kiekviena simbolizuos vis kitą Lietuvos regioną.
– Kur galima rasti visą festivalio programą?
J.Ž.: Yra sukurtas speciali socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „Atrask save” – Lietuvos etnografinių regionų festivalis sostinėje“. Čia galima rasti programą bei visą naujausią informaciją; puslapį atpažinsite iš dailininkės Jolantos Žuklienės sukurto logotipo.
Festivalio „Atrask save” inform.