– Jūs – Europos Sąjungos Parlamento narys, dirbate Kaimo reikalų komitete. Ar kreipiasi į Jus Lietuvos žmonės dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jono Miliaus įsakymo skersti mažų ūkių kiaules?
– Pusė Lietuvos žemėlapio šiandien padengta kiaulių maru. Žmonės nežino, ar jie gali planuoti kiaulininkystės verslą. O gal jo atsisakyti vieneriems, penkeriems, dešimčiai metų? „Ką daryti?” – klausia manęs Švenčionių, Molėtų, Zarasų, Rokiškio, Kupiškio žmonės. Europos Parlamento Kaimo reikalų komitete iniciavau šį klausimą. Specialistai mums pateikė situacijos apžvalgą.
Na, o pono Miliaus įsakymas išpjauti kiaules ūkiuose, laikančiuose jų iki 100, žmonėms nepaaiškina, kodėl 101 kiaulę galima auginti, o 95 – ne. Parašomas įsakymas ir reikalaujama, kad ūkiai, laikantys iki 100 kiaulių, turi visas jas paskersti, ir – taškas. Jokio paaiškinimo.
– Kaip, Jūsų manymu, gali vystytis ši situacija?
– Parengėme paklausimą p. Miliui. Jei negausime aiškaus atsakymo, rengsime raštus ir Žemės ūkio ministrei.
– Afrikinis kiaulių maras – tik lietuvių, latvių ir lenkų nelaimė. Ar tai nemenkina problemos visos ES mastu.
– Kiaulių maras – tai Baltijos šalys ir Lenkija. Tačiau didžiulėje baimėje gyvena ir Estija. Niekas nežino, kaip toliau plis ši liga.
Afrikinis kiaulių maras atkeliavo iš Gruzijos. Mūsų šalį jis pasiekė per Baltarusiją. Šiuo metu yra Lenkijos, Pietų Lietuvos, Ignalinos krašto, Šiaurės Lietuvos bei Latvijos-Estijos ir Latvijos-Baltarusijos pasienių židiniai. Komiteto nuomone, šernų negalima šaudyti: medžiojami gyvūnai išsilaksto ir išnešioja ligą. Pastebėta, kad neišblaškyti šernai nuo šios ligos krenta daug greičiau; juos net derėtų pašerti, ir taip apsaugoti nuolatinėje vietoje. Net imta naudoti repelentus, sustabdančius šernus tam tikroje teritorijoje.
– Europos Komisija atmetė Lietuvos prašymą tvoros pasienyje su Baltarusija statybą. Gal tai buvo klaida?
– Šis prašymas buvo atmestas, nes manoma, jog tvora nebūtų efektyvi priemonė sustabdyti šernų judėjimą. Be to, reikia labai stiprios tvoros šiam gyvūnui sulaikyti. Europos Komisija garantavo išmokas už paskerstas kiaules bei mėsos supirkimo pagalbą, jei iš tiesų prireiks masinio kiaulių skerdimo. Nesvarbu, kokie tai būtų kiekiai, pinigų bus. Visa laimė, kad Afrikinis kiaulių maras nekenkia žmogui.
– Lietuva iki šiol neturėjo savo atstovo Europos Parlamento Kaimo reikalų komitete. Ar sunku būti pirmuoju?
– Labai svarbu sukurti europinę teisę, kad Europos – ir Lietuvos – žmonės turėtų galimybes ir rytdieną. Man rūpi mus persekiojančias bėdas perkelti į teisinę bazėje. Viena tokių problemų – Afrikinio kiaulių maro reikalai.
Nors Lietuva nėra didelė, tačiau atskirų regionų kaimo reikalai vis tiek skiriasi. Kiekviename regione turiu savo atstovą. Jų pareiga – bendrauti su žemdirbių organizacijomis, dalyvauti viešuose renginiuose, registruoti jų problemas ir su jomis supažindinti mane. Šiuo metu penki žmonės dirba mano centriniame Vilniaus ofise, turiu savo atstovus, Alytuje, Marijampolėje, Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Ignalinoje. Ofisai bus atidaryti Tauragėje ir Šiauliuose. Jei prireiks, nuvažiuosiu į susitikimus vietose.
Kalbėjosi Rita Briedienė