„Kupiškio TV” vaizdo įrašo kadras
Ar sutinka sodybų žmonės?
Šiandien, rugsėjo 26 d., Kupiškio rajono taryba pritarė sprendimui – leisti rengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, numatantį vėjo jėgainių parko statybą Kupiškio rajono Subačiaus, Rudilių, Šimonių, Lukonių ir Byčių kadastro vietovėse. Vėliau Taryba tvirtins jau parengtą planą.
Į klausimas atsakinėjo UAB „Archstudija“ atstovai Inga Baronienė ir Dainius Jurėnas.
Tarybos narė Dalia Dyrienė teiravosi, ar artimiausių sodybų žmonės sutinka su tokio parko statyba.
Anot D. Jurėno, įstatymas reikalauja 200 m atstumo nuo sodybų, bet šiuo atveju išlaikomas mažiausias 500 m atstumas.
– Mes bendraujame, – sakė jis, šiandien kartu su kolege važiavęs per bendruomenes.
D. Jurėno teigimu, pasipriešinimo nėra. Bendruomenės dar gauna atskirą paramą, dėl to yra suinteresuotos tokio parko statyba.
Parko dydis dar nėra aiškus
Tarybos nariui Augenijui Cesevičiui rūpėjo sužiniti, kokią paramą gauna bendruomenės.
Anot D. Jurėno, UAB „Archstudija” taiko modelį, pagal kurį paramos dydis priklauso nuo kiekvienos jėgainės: nuo vienos suma siekia 700–1 000 Eur per metus visą jėgainės gyvavimo laikotarpį. Rajono 6–7 bendruomenės gautų paramą.
Parko dydis dar nėra aiškus: priklausys nuo to, kiek žmonių sutiks, kiek privačių žmonių norės nuomoti savo žemę jėgainėms.
Rokiškyje dirba konkurentai
– Visi esame pasimokę iš tų „vasiukiškų” projektų. Ar tai nebus kažkas panašaus? – teiravosi Tarybos narys D. Bardauskas.
– Visų pirma, reikalingas didelis tempas. Neslėpsiu, Rokiškyje konkurentai daro 70 megavatų parko liniją, ir, jeigu jie pirmi suspėtų… Rokiškio rajonas jau pritarė specialiam planui ir labai dideliais tempais padeda tą jėgainių parką vystyti, nes tai yra begalinė nauda pačiam rajonui. Turto mokestis, iš kurio gauna rajonas, šiuo metu pakilęs ir pakankamai didelis. Dabar rajonai pradėjo konkuruoti tarp savęs – kurie prisivilios jėgainių vystytojus. Ta pati linija eina 110 MW, ir joje laisvų megavatų yra tik 70 . Tai gali taip atsitikti, kad, sakysim, Rokiškis ir pasiima. Yra alternatyva Kupiškiui jungtis į Anykščių liniją, kur eina 330 MW nuo Visagino. Tai dar paliekame rezervinį variantą. Jis yra brangus labai stipriai – investuotojui patrauklumas sumažėja. Ne dėl to, kad mes įkalbinėjame, bet Kupiškiui reiktų kažkaip geranoriškai padėti tą specialųjį planą padaryti kuo greičiu, – kalbėjo D. Jurėnas.
Tauragė skaičiuoja paukščius
UAB „Archstudija“ atstovo teigimu, vėjo jėgainių statybos galėtų prasidėti 2022–2023 m.
Anot D. Jurėno, svarbu, kad projekto nestabdytų biurokratai. Tauragės regione jie jau dvejus metus skaičiuoja paukščius: kažkas kažkur matė tamsų gandrą – reikia išsiaiškinti, ar jis tikrai ten buvo, ar ne.
– Tikimės, kad Kupiškyje nebus tokių tyrimų, – sakė D. Jurėnas.
Dirba stambiam užsakovui
Tarybos narys Valentinas Beinoris teiravosi, kaip UAB „Archstudija” susirado Kupiškį ir kodėl būtent šiuos projektuotojus turėtų rinktis rajonas?
Anot D. Jurėno, klausimas ir įdomus, ir neįdomus: planas – kaip dovana Kupiškiui, nemokamas. Visi pavieniai ūkininkai, kurie norės į savo teritorijas įtraukti pavienes jėgaines, galės irgi kreiptis. O Kupiškis susirastas dirbant Anykščiuose – čia teritorijos šiek tiek per mažos.
– Mes dirbame labai stambiam užsakovui, kuris nori daryti didelį jėgainių parką.
Tokio „ventiliatoriaus“ nenorėtų
Virginijus Umbra buvo skeptiškas šiam projektui. Anot jo, yra ir kitų alternatyvų.
– Aš tikrai nenorėčiau, kad man virš galvos suktųsi 300 m aukščio ventiliatoriai. Siūlyčiau labai gerai pagalvoti privačių žemių savininkams, ar iš tikrųjų tai verta.
– Dvi šalys nestato vėjo jėgainių – Šiaurės Korėja ir Rusija, – pakomentavo D. Jurėnas.
Kokia nauda Kupiškiui?
D. Bardauskas teiravosi, kokią iš to naudą turės Kupiškio rajonas?
Turto mokestis nuo jėgainių sudaro ženklią dalį. Dėl jo galima derėtis su investuotoju. Vienas investuotojų – „Lietuvos Energija”. Individualūs žemės sklypų nuomininkai irgi gaus pajamas. Iki kiekvienos jėgainės turi būti nutiestas kelias.
– Yra dar kitas dalykas: Kupiškyje vėjas nėra pats geriausias, – priminė Tarybos narys.
Anot D. Jurėno, blogiausias vėjas – Utenoje. Geriausias – pajūrio zonoje, bet čia kariuomenė uždraudė statyti vėjo jėgaines.
Anot D. Jurėno, nedaug buvo tokių savivaldybių, kad reikėtų važiuoti įtikinėti du kartus.