Kaip jau rašėme, kovo 6 d. kupiškėnas, Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtinis Domantas Vilys, dalyvavęs Kroatijos sostinėje Zagrebe vykusioje „Jordan Brand Classic” stovykloje, buvo pakviestas į pagrindinę NBA stovyklą Brukline.
Kalbiname Domantą Vilį, kupiškėnų labai pamėgtą už pergales ir už gerą, nesužvaigždėjusį charakterį.
– Kupiškėnai neblogai pažįsta Tavo mamą, Rimą Vilienę, nes ji atsiima visus Kupiškio vadovų Tau skirtus apdovanojimus –Tavęs nebūna. Kirba intriga: sužinojęs apie pakvietimą į stovyklą Amerikoje, kam tu pirma paskambinai – savo pirmam treneriui, Kupiškio rajono kultūros ir sporto centro mokytojui Alvydui Puzeliui, ar mamai?
– Treneriui.
– Kodėl?
– Vis tiek, manau, apie krepšinį reikia kalbėti su krepšinio treneriu.
– O kada mama sužinojo?
– Po to, kai sužinojo treneris. Mamai buvau sakęs: „Nelauk skambučio, po varžybų grįšiu vėlai.” Bet kai patekau…
– Ką sakė mama?
– Sakė, nemiegojo ir nebūtų užmigusi. Abu su tėčiu laukė mano skambučio.
– Na, dar pasakyk, kaip apie pakvietimą į Brukliną pranešei savo dabartiniam treneriui Edvinui Justai?
– Parašiau žinutę. Buvo jau labai vėlu. Paskutinės varžybos vyko 22 val. Viskas užtruko, o Lietuvoje laikas dar valanda vėlesnis nei Kroatijoje.
– Papasakok apie Zagrebo stovyklą. Kokiu principu buvo renkami geriausieji.
– Į Zagrebą buvo pakviesta 40 krepšininkų iš 24 šalių. Mes buvome suskirstyti į keturias komandas. Stovykloje dalyvavome net keturi lietuviai: aš, Rokas Jokubaitis iš Klaipėdos, Deivydas Sirvydis iš Š.Marčiulionio krepšinio akademijos ir dar vienas kupiškėnas Tomas Balčiūnas, dabar žaidžiantis krepšinio klube „Barcelona”. Mes visi patekome į vieną komandą. Ko gero, dėl to buvo tik sunkiau. Stovykla vyko tris dienas. Kiekvieną rytą vyko treniruotės, po to – dvi-trys varžybos. Mus stebėjo žinomi Europos ir Amerikos treneriai, užsirašinėdavo pastabas. Iki lemiamų varžybų buvo atrinkta 20 žaidėjų. „Visų žvaigždžių” varžybose kovojo dvi komandos.
– Kodėl buvo sunkiau, kad lietuviai pateko į vieną komandą?
– Šiose varžybose kiekvienas žaidžia už save. Tai visai kitokios varžybos, nei jas yra įpratęs matyti žiūrovas. Tiesa, „Visų žvaigždžių” varžybas žiūrėjo pilna Zagrebo „Trail Blazers“ klubo aikštė.
– Tos pačios komandos lietuviai tapo varžovais?
– Mes, žinoma, stengėmės vienas kitą matyti, fasuoti vienas kitam, bet negalėjai pamiršti, kad stebimas būtent tavo žaidimas: kaip tu įžaidi, kaip pataikai, varaisi kamuolį, prasiverži, randi galimybę mesti…
– Ar sunku buvo?
– Nelengva. Čia susirenka labai aukšto lygio žaidėjai.
– O kuri komanda laimėjo paskutiniąsias Zagrebo varžybas? Ta, kurioje žaidei Tu?
– Taip.
– Labai jaudinaisi dėl to, ar būsi pakviestas į Ameriką?
– Nežinau net kodėl, bet dėl to nesijaudinau. Gal tam turėjo įtakos didelis treniruočių ir varžybų krūvis, bet nesijaudinau.
– Net iki to momento, kai buvo paskelbta tavo pavardė?
– Nesitikėjau patekti į dešimtuką. Į salės vidurį mane pakvietė antrą – nė nespėjau susivokti, kas įvyko.
– Kaip manai, kodėl pasirinko Tave?
– Manau, kad buvo vertinama ir tai, kaip matai visą aikštę, kaip atlieki perdavimus, kaip kitiems suteiki galimybę komandai pelnyti taškų.
– Kas dar su tavimi pateko į NBA stovyklą?
– Du serbai, latvis, rusas, juodkalnietis, kroatas, lenkas ir du ispanai.
– Ar anksčiau jie tau buvo žinomi?
– Taip, kaip kurie. Ypač po tarptautinio turnyro Turkijoje.
– Ar sužinojus, kad visi vyksite į Brukliną, užsimezgė artimesnė pažintis?
– Taip. Ypač paskutinę dieną daugiau bendravome; visi dalyvavome stovyklos organizatorių surengtoje fotosesijoje.
– Kodėl norisi patekti į „Jordan Brand Classic” stovyklą Brukline? Ką žinai apie ją?
– Tai pasaulinė stovykla. Čia susirenka žemynų geriausi savo amžiaus grupės jauni krepšininkai. Stovykla truks tris dienas. Vėl bus treniruotės, vėl bus varžybos. Čia atvyksta garsūs treneriai, žaidėjai, net pats Maiklas Džordanas. Stovykla duos daug patirties. Aš noriu pajusti amerikiečių bendraamžių žaidimą, pakovoti su jais, išbandyti savo jėgas, suvokti, koks tavo paties lygis.
– Šiemet buvai pakviestas į šalies 16-mečių rinktinę, dalyvavai turnyre Turkijoje ir pelnei naudingiausio žaidėjo prizą. „Delfi” sporto žurnalistas Jaunius Sarapas tave pavadino „combo“ tipo gynėju, galinčiu ir užbaigti atakas, ir atlikti perdavimą. Treneris A.Puzelis tave vadina universaliu žaidėju. Kaip Tu pats vertini savo jėgas?
– Man dar reikia labai daug dirbti, kad galėčiau geriau prasiveržti, daugiau pataikyti metimų. Kai kurie dalykai sekasi geriau, tačiau negali atsipalaiduoti.
– O prieš išvykimą į Ameriką ar jaudiniesi?
– Dabar apie tai nebemąstau, tai ir nesijaudinu.
– Tėvams daug kainuos Tavo stovykla Brukline?
– Viskas bus apmokėta: skrydžiai, maitinimas, sportinė apranga, avalynė.
– Kada išskrendi?
– Apie balandžio 10 d.
– Ar iki to laiko dar grįši namo, į Kupiškį?
– Nežinau. Gal Velykoms. Jei treneris išleis.
– Kokiais sportiniais rūpesčiais gyveni šiandien?
– Vyksta Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL). Atstovauju Šarūno Marčiulionio „KA I” komandai.
– Kaip sekasi?
– Kol kas pirmi.
– Ar pamatysime Tave vasarą vyksiančiame Europos jaunučių čempionate? Ar jau esi pakviestas į šalies rinktinę?
– Sąrašai dar nesudaryti. Ar pateksiu į rinktinę, priklausys nuo mano darbo, žaidimo – nuo to, kaip būsiu pasiruošęs. Tai vertins rinktinės treneris Mantas Šernius.
– Sėkmės Tau, Domantai. Dėkoju už pokalbį.