Lapkričio 19 d. kupiškėnai rinkosi į Palėvenę susitikti su lenkų režisieriumi Tadeuszu Bistramu, atvežusiu savo filmą „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“. Susitikime dalyvavo ir filmo prodiuseris, Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas Rimantas Gudelis, ir, žinoma, visas būrys aktorių – kupiškėnų.
Tą pačią dieną filmas buvo rodomas ir Rokiškio krašto muziejuje.
Palėvenė pasitiko filmo statytojus
Pilnutėlė Kupiškio rajono dominikonų vienuolyno svirno salė pasitiko dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ lenkų režisierių ir scenarijaus autorių Tadeuszą Bistramą. Tai pirmas filmas apie 1863 metų sukilimą, o ir apie vieną jo vadų kunigą Antaną Mackevičių, šį sukilimą planavusį 12 metų, sukilti įtikinusį apie 250 žmonių, ginkluotų medžiokliniais šautuvais ir sukilimui tiesintais dalgiais, sakytum, ietimis…
Pirmoje eilėje sėdėjo „iečių“ kalvis – Gediminas Laužikas iš Astravų. Buvo salėje ir sukilėlių raitelis – ūkininkas Ričardas Barzdenis iš Žižmariškių, irgi netoli Antašavos. Su visiais – Lietuvos moterų katalikių sąjungos Palėvenės skyriaus pirmininkė Aldona Ramanauskienė – toji juodais rūbais, stovinti prie Kauno kalėjimo, iš kurio išvedė A. Mackevičių – Panevėžio Juozo Miltinio teatro aktorių Giedrių Arlauską, – surinkusi kupiškėnus vaidintojus, ėjusius procesijoje, surengtoje tuo pat metu, kai A. Mackevičių žandarai vedė į mirtį… Procesijoje buvo nešami Palėvenės bažnyčios žibintai.
Susirinko į dominikonų svirną subatėnai, salamiestėnai, noriūniečiai, kupiškėnai, palėveniečiai. Iš Palėvenės bažnyčios irgi plaukė parama kunigui A. Mackevičiui. Tai vyko toje pačioje vietoje prieš 156 metus. 1865-aisiais už paramą sukilėliams Palėvenės dominikonų vienuolynas ir buvo uždarytas.
„Už mūsų ir jūsų laisvę!“
Pralaimėtas sukilimas. Tiek negandų: apie 8 tūkst. sukilėlių išblaškė 145 tūkst. žandarmiečių armija. Po sukilimo už norą maištauti buvo nužudyta beveik 130 žmonių, šimtai areštuotų, tūkstančiai išsiųsti į katorgą, į Sibirą, paimta į kariuomenę – be sukilėlių, nukentėjo dar per 9 tūkst. žmonių. O juk dar uždrausta lietuvių kalba, raštas, mokyklos, išdraskyti vienuolynai ir dvarai. Neišsipildė uždegančios kunigo A. Mackevičiaus kalbos apie laisvę, apie luomų lygybę…
Net suskaičiavus visokeriopus nuostolius, anot filmo statytojų, lapkričio 22-oji, bus svarbi kiekvienam: dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos prezidentams, Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vyskupams Senosiose Rasų kapinėse bus perlaidoti 1863–1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai. Šis įvykis išlieka svarbus: šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ niekada ir nebuvo pamirštas.
– 1863–1864 metų sukilimas nesužadina nevilties. Žmonėse iki šiol saugoma pagarba sukilėliams už jų kilnius siekius, išdidumą ir drąsą. Mes padirbinome dvi paminklines lentas, kuriose lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis įrašėme priesaką „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Vienas įrašas liks Vilniuje, kitas iškeliavo į Varšuvą. Lenkams šis sukilimas – paskutinė dviejų tautų kova prieš pavergėjus – irgi svarbus, – pasakojo režisierius.
Ir apie tėvą Stanislovą
– Kodėl vienu filmo herojumi tampa Paberžės klebonas, vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas? – teiraujamės filmo kūrėjų.
– Todėl, kad gerai jį pažinojau. Dar moksleiviai lankydavomės pas tėvą Stanislovą: talkindavome jam, klausydavomės jo pamokslų, dalyvaudavome rekolekcijose. Žinojome, kokia tėvui Stanislovui svarbi istorinė Antano Mackevičiaus asmenybė. Kiek kruopštumo ir atidos įdėta kuriant jo muziejų! Ir dar todėl, kad jie abu tarnavo Paberžėje, abu buvo neįtikėtinai mylimi žmonių, pelnę didžiulį jų pasitikėjimą, – pasakojo klebonas R. Gudelis.
Apie lietuvių iškovotą nepriklausomybę tėvas Stanislovas sakė: „Štai kiek Mickevičių Lietuvoje!“ Ir keliauja dabar šie jo žodžiai filme „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“, lanko dvarus ir vienuolynus, žmones, kurių apylinkėse filmas buvo kuriamas, kolektyvus, kurių atstovai buvo pakviesti filmuotis.
Vaikus, A. Mackevičiaus išmokytus rašyti ir skaityti, iš jo rankų laužusius duoną, vaidino ramygaliečiai, dalgiais šarvuotus sukilėlius – lenkų jaunimas.
Filmas kainavo per 20 tūkst. eurų.
– Ar viskas pavyko, ką buvote suplanavę? – temainfo.lt teiravosi režisieriaus T. Bistramo.
– Išpildėme savo sumanymą. Žinoma, jei biudžetas būtų buvęs didesnis, ir sukilėlių būtų buvę daugiau , – sakė režisierius.
Filmas „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ jau pakviestas į Lenkijos Zamostės istorinių filmų festivalį, vyksiantį 2020-ųjų rugpjūtį. Gal – pagaliau! – 1863-ųjų sukilimas nugalės.
Rita Briedienė
Emilijos Briedytės, Aldonos Ramanauskienės ir Bistrampolio dvaro nuotraukos