– Daugpilio-Rokiškio-Panevėžio kelio ruože, už Skapiškio sankryžos, ties Misiukiškio mišku, pastatyta apsauginė tvora. Tokių teko matyti palei greitkelius, tačiau Kupiškio rajone tai – naujovė. Apie šią naujovę ir kalbėjomės su VĮ Panevėžio regiono keliai Kupiškio tarnybos viršininku Ovidijumi Zibavičiumi.
– Ką tokia tvora saugo – vairuotojus ar gyvūnus?
– Tvora yra aplinkosauginė priemonė, skirta apsaugoti laukinius gyvūnus, tačiau ji puikiai tarnauja ir eismo saugumui gerinti. Užtvėrus mišką ne tik laukiniai gyvūnai nebežūsta, bet išvengiama ir eismo įvykių.
– Sakoma, kad žvėries kelio nepakeisi: jis ras, kaip pralįsti…
– Tvora yra šiek tiek įkasama ir dar užlenkiama žemėje, kad gyvūnai negalėtų pralįsti ar prasiknisti pro jos apačią. Visose mažareikšmėse nuovažose iš pavienių sodybų ar miško keliukų yra įrengiami vartai. Juos būtina uždaryti pro juos pravažiavus: palikus pravirus vartus gyvūnai gali patekti į kelio zoną ir blaškysis neberasdami įėjimo atgal į mišką. Didesnėse nuovažose, kur eismo intensyvumas didesnis, įrengiamos grotos, skirtos kanopinių gyvūnų prevencijai; per jas laukiniai gyvūnai nesiryžta žengti, tada nebereikalingi ir vartai. Tačiau pastarosios yra žymiai brangesnės už vartus.
– Koks šios tvoros ilgis?
– Abipus kelio bendras ilgis turėtų sudaryti 3,292 km. Šiuo metu jau įrengta per 2,5 km.
– Ar tai pirmoji tokia tvora Kupiškio rajone?
– Taip, tai pirmasis, bet ne paskutinis Kupiškio rajono kelio ruožas, kuris bus atitvertas tvora nuo laukinių gyvūnų. Kita atkarpa numatyta kelio Kupiškis-Utena (Nr. 118) 17-18,658 kilometre, ties Šimonių giria, ir sieks apie 2-2,5 km.
– Kodėl rinktasi būtent šias atkarpas?
– Jau nuo 2008-ųjų pradžios mūsų įmonė apskaito eismo įvykius su laukiniais žvėrimis. Beveik septynerių metų duomenys leidžia išskirti tam tikras laukinių žvėrių koncentracijas, nustatyti, kur jų daugiausia migruoja per mūsų prižiūrimus valstybinius kelius. Ši statistika padėjo atrinkti 4 avaringiausius VĮ Panevėžio regiono keliai prižiūrimus ruožus, kurie bus aptverti. Pavyzdžiui, vien per šių metų tris ketvirčius ties Skapiškiu buvo penki eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais, ties Šimonių giria – du. Daugiausia susidūrimų pasitaiko su stirnomis.
Automobilių kelių direkcija buvo užsakiusi Vilniaus universiteto ekologijos instituto studiją: nustatytos laukinių žvėrių migracijos per valstybinės reikšmės kelius ir pateikti konkretūs pasiūlymai kiekvienam pavojingam ruožui. Beje, Panevėžio regionas pasižymi didžiausia laukinių žvėrių migracija visoje Lietuvoje. Vieni pirmųjų šalyje, neskaitant automagistralių, pradėjome tverti tokias tvoras.
– Vadinasi, migruojantys žvėrys labiausia mėgsta keliauti Kupiškio miškais. Kurie dar apskrities ruožai yra pavojingi?
– Apsauginė tvora tveriama Rokiškio rajono kelyje į Kamajus, ties Sėlynės mišku; Biržų rajone ketinama atitverti krūmynus netoli Papilio. Pasvalio rajonas tokios tvoros kol kas neplanuoja.
– Koks tvorų ilgis visoje apskrityje?
– Panevėžio regione įrengta 4,662 km tokios tvoros. Jei nebus mažinamas finansavimas, per šiuos ir kitus metus planuojame įrengti 8,525 km naujų tvorų. Deja, tokios tvoros dažnai niokojamos, vagiamos, jas apgadina stiprių vėjų išversti medžiai, todėl ir jų priežiūra reikalauja nemažai lėšų.
– Kieno lėšomis vykdomi tokie projektai?
– Pinigų skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija. Projektas vykdomas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Rita Briedienė
Pauliaus Briedžio nuotraukos