„…išėjau į didįjį vieškelį iš Degučių kaimo, kitame gale Sartų ežero […] Išėjau ir, daug kelių kelelių išvaikščiojęs, ne kartą grįžau juo […] Graudu ir gera. Tėviškė traukia […]– taip jautriai ir šiltai apie Degučius rašo poetas Paulius Širvys, dažnai sugrįždavęs – ypač sunkiomis gyvenimo akimirkomis – pas savuosius, tėviškės žmones, su kuriais kartu užaugo, kartu traukė dainas, iš kurių sėmėsi gyvenimo išminties.
Visą P.Širvio gyvenimą lydėjo neišdildomas beržų įvaizdis, tapęs poezijos dalimi, dažnai ramindavęs ir guosdavęs poetą. Lankydamasis gimtuosiuose kraštuose, jis ne kartą prašęs „niekada neiškirsti, tik niekada neiškirsti beržų“, kurie tapo ir jo paties savastimi.
Degučiuose paskutinį kartą poetas lankėsi 1978 m. rugpjūčio mėnesį, per pačią rugiapjūtę. Nors poeto su mumis nėra jau 38 metai, tėviškėje jis neužmirštas. Čia, Degučiuose ir Aleksandravėlėje, dar išlikę žmonių ir vietų, menančių poetą. P.Širvio basakojės vaikystės žingsnius žymi Degučių kaime likusi Širvių sodybos vieta, paženklinta paminkliniu akmeniu (autorius V.Žuklys), statytu 1986 m., ir unikalios kaimo kapinaitės, kuriose palaidoti poeto tėvai ir dėdė.
Aleksandravėlėje, kur poetas lankė pradžios mokyklą, stovi 1981 m. statyta ąžuolinė medžio skulptūra (autorius Ipolitas Užkurnys), skirtas P.Širviui. 2012–2013 m. šį paminklą restauravo Rokiškio krašto medžio drožėjas Vidmantas Zakarka. Skverelyje – informacinis stendas, bibliotekoje – daug vertingos informacijos apie poetą.
P.Širvio tėviškėje, prie paminklinio akmens, nuo 2012 m. kasmet kuriamas laužas, vyksta poetui skirti literatūros, muzikos ir artumos vakarai. Šį renginį inicijavo 
Aleksandravėlės kaimo bendruomenė, o 2013-2016 m. estafetę perėmė Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka ir Aleksandravėlės filialas.
Šiais metais poeto vardas ir sugrįžusi vasara gausiai sukvietė Pauliaus Širvio poezijos mylėtojus. Šventė buvo nuspalvinta širvišku ilgesiu, kuris liejosi iš žaginio scenos. Poezijos ir muzikos valandoje dalyvavo aktoriai Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas, džiazo muzikantas Vytautas Labutis, vakaro improvizacijose – grupės „Arbata“ vokalistas Andrius Zalieska-Zala, Vaida Skardžiuvienė (fleita), Martynas Nugaras (perkusija), Eugenijus Raugas (armonika). Poros smagiai sukosi skambant Zarasų folkloro ansamblio „Čir vir vyrai“ skambioms melodijoms.
2016 m. Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos iniciatyva Degučiuose buvo pastatytas suolelis (aut. Gintaras Varnas), 
ant kurio gali prisėsti kiekvienas, atklydęs čia pasiklausyti beržų šlamėjimo, pajausti poetą šalia.
Kad neužželtų takas poeto tėviškės link, kad čia visados žaliuotų ir oštų beržai, o juose čiulbėtų paukščiai, kad svečiams ir švenčių dalyviams čia būtų gera ir jauku, didžiausią darbą tyliai atlieka Aleksandravėlės krašto žmonės. Jie yra visų talkų organizatoriai ir dalyviai, sodino ir ne kartą atsodino berželių alėją, kasmet pjauna žolę, stato žaginio sceną, krauna laužą, verda gardžią žolelių arbatą, tvarko aplinką; šiemet į beržus jie įkėlė inkilėlių. Ir tai, ko gero, – dar ne pabaiga. Juolab kad artėja poeto 100-osios gimimo metinės.
Mums svarbu, kad darbai sklandžiau eitųsi ir šventė būtų smagi. Vykdydami saugumo bendruomenės akciją „Saugūs į Degučius ir atgal!“ talkų dalyviams, organizatoriams bei šventės dalyviams dovanojame atšvaitus, liemenės, maišelius su šviesą atspindinčiais elementais.
Daiva Vilkickienė ir Alma Mekšėnienė
Autorių nuotraukos