Lapkričio 16 d. 16 val. Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje su skaitytojais susitiks rašytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė, o ją kalbins poetė Elvyra Pažemeckaitė.
Tai tęstinio Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje“, skatinančio Panevėžio regiono gyventojus skaityti nacionalinę literatūrą ir giliau pažinti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus, renginys. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
D. Kalinauskaitė – viena įdomiausių lietuvių prozininkių – gimė Kaune, 1983 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1983–1994 metais dirbo žurnaliste „Moksleivio“ žurnale, vėliau bendradarbiavo įvairiose Lietuvos leidyklose, nuo 2003 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro redaktore. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2011 m.
1987 m. pasirodė pirma D. Kalinauskaitės novelių knyga „Išėjusi šviesa“, apdovanota Antano Jonyno premija. Vėliau rašytoja kuriam laikui pasitraukė iš literatūrinio gyvenimo. Tik po 20 metų išleistas antras esė ir apsakymų rinkinys „Niekada nežinai“, kurį puikiai įvertino tiek skaitytojai, tiek kritikai: knyga buvo išrinkta 2008 m. kūrybiškiausia knyga, o autorė apdovanota Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijomis. Naujausias novelių rinkinys „Skersvėjų namai‟ (2015 m.) įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, 2016 m. nominuotas Metų knygos rinkimuose prozos kategorijoje.
Rašytojai skirta 2017 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą.
D. Kalinauskaitės novelėse kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Tekstuose yra bent keletas prasminių klodų, pasakojimas labai intensyvus, pakeri kalbos pojūtis, įspūdinga frazių metodika, šviesus humoro jausmas.
Rašytoja apie savo kūrybą:
„Manau, kad mano noveles reikia skaityti iš lėto ir po vieną per dieną, tikrai ne visą knygą iš karto. Reikia grįžti prie lėto skaitymo lygiai taip pat, kaip nuo greito maisto prie normalaus valgymo. Mano knygų negalima skaityti greitai. Todėl ten tiek vijoklio šakelė yra svarbi, tiek čežanti žolė. Apskritai kartais aš pastraipą fanatiškai perrašinėju po keliasdešimt kartų tol, kol ji skamba taip, kaip turi. Kiekviena šakelė turi žiūrėti į tą pusę, į kurią nurodyta, ir aš to principo toliau laikysiuosi.“
„Rašymas – tai Dievo skreplelis, kurį tau numeta arba ne. Rašymo stilių galima išlavinti, bet išmokti – turbūt ne, tai turi būti Dievo dovana.“
Parengė Lina Matiukaitė