Biržų kraštas – itin savitas, čia karstinės įgiuvos, čia masyvūs lapuočių miškai, o neseniai paskelbta, kad aukščiausi Lietuvoje beržas ir juodalksnis auga būtent Biržų urėdijos miškuose. Ir šalies miškininkų bendruomenėje biržiečiai visada turėjo savitą ir svarų balsą.
Neseniai biržiečiai miško savininkai paskelbė patriotinę visuomeninę iniciatyvą.
Buvę miškininkai, miško savininkai Stasys Balčiūnas, Gytis Ulijonas, Jonas Jasiukėnas, ilgametis buvęs Biržų urėdas Visvaldas Cemnolonskas, istorikas visuomenininkas Jonas Dagilis, verslininkas ir visuomenininkas, gerai ir kupiškėnams pažįstamas buvęs Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorius Zenonas Prašmantas sutarė imtis ąžuolų sodinimo iniciatyvos ir pakviesti prisidėti visuomenę. Ši iniciatyva gimė rengiantis 2018-aisiais paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šimtmetį.
Pasak J.Dagilio, tokiai išskirtinei sukakčiai reikia prasmingų darbų, išliekamosios vertės ženklų, ne vien fejerverkų ir pompastiškų renginių. Miškas sodinamas ne vienai kartai, medis pergyvena žmogų. Kiek Lietuvoje dar yra išlikę šimtamečių ąžuolų? Reikia išsaugoti, ką turim, ir pasodinti medžių anūkams, kad išliktų istorijai, taptų iš kartos į kartą perduodama aiškia žinia.
Daugelis biržiečių šį prasmingą darbą jau yra pradėję, savo ąžuolų jaunuolynus puoselėja ir akcijos iniciatoriai. Savąjį įspūdingą ąžuolą galiūną turi ir Jonas Jasiukėnas.
Jis auga buvusiame Vaskališkio kaime, ten dabar tik senos sodybos apgriuvę trobesiai belikę, o didžiuliai medžiai jau nuo kelio matyti. Ant ąžuolo pakabinta lentelė su užrašu, kad Vaskališkio Jasiukėnų ąžuolas saugomas šeimos, įrašyta 2013 metų data.
Ąžuolo kamienas įspūdingas, siekia beveik 4,5 metro, skersmuo – apie 145 cm, šakų laja į visas puses pasklidusi per 30 metrų. J.Jasiukėnas mano, kad ąžuolo amžius gali būti arti 300 metų, nes žinoma, kad 1863-aisiais statant namus, čia jau gyveno trečioji giminės karta. Paskutinį kartą trobesiai buvo perstatyti apie 1940 metus. Miškininkų vertinimais, ąžuolas turėtų būti jaunesnis, apie 180-200 metų, bet Jonas nelinkęs su tuo sutikti. Jam svarbu, kad žemę perėmę kiti šeimininkai ąžuolui pažadėjo leisti nugyventi skirtąjį amžių, jeigu tik žaibai anksčiau nepribaigs, mat perkūnijos mėgsta į tokius galiūnus trankytis…
J.Jasiukėnas prisimena, kaip su šakėmis sovietmečiu nuo buldozerio savo ąžuolą gynė, kai šalimais buvo melioruojami laukai. Sodybos tada nenugriovė, bet sklypo pakraštyje darbininkai didelį ąžuolą išvertė be jokio gailesčio.
J.Jasiukėnas, daugelį metų dirbęs eiguliu, suvokia medžio vertę, sako, galiūnų ąžuolų būtų Lietuvoje daugiau, jeigu žmonėms perdėm nerūpėtų greita nauda, jie atsispirtų godumui, vertintų protėvių palikimą. Sumanę ąžuolų sodinimo akciją, biržiečiai teigia mąstę apie tuos, kurie Lietuvoje gyvens po mūsų, apie valstybę, atminties išsaugojimą, pagarbą praeičiai.
Ąžuolų giraitės, anot patriotinės idėjos iniciatorių, gali augti buvusių ir jau išnykusių kaimų vietose, gauti jų vardus. Jau dabar galėtų būti renkamos gilės, auginami sodinukai, numatomi tam žemės sklypai.
Lietuvos miško savininkų asociacijos Biržų skyriaus narių kreipimęsi rašoma: „2018-ųjų vasarį Lietuva švęs Valstybės atkūrimo dieną, išskirtinę, šimtąją. Pakiliai šią reikšmingą datą, tikime, sutiks visi pasaulio lietuviai. Mes, privačių miškų savininkai, nenorim likti nuošalyje, tad skelbiame akciją „Lietuvos šimtmečiui – po šimtą ąžuolų“.
Suprantame, žmogaus gyvenimas per trumpas, kad spėtų išauginti medį iki brandos, bet susitelkus valstybei, visuomenei gali būti pradėtas svarbus pradžios darbas. Jau šiais metais gali būti įsteigtas Lietuvos ąžuolynų atkūrimo fondas, susiburti jo talkininkai ir pagalbininkai. Į šį darbą galėtų įsitraukti urėdijos, puoselėjančios medelynus, kaimo bendruomenės, daug nuveikusios gražinant mūsų kraštą, visuomeninės ir valstybinės organizacijos, įmonės, švietimo įstaigos, savivaldybės, žemėtvarkos tarnybos ir visi Tėvynę mylintys lietuviai.
Kur galėtų augti ąžuolynai? Buvusiuose ir jau išnykusiuose kaimuose, suteikiant vietovardžius ąžuolynams, viešose erdvėse, kur tik įmanoma ąžuolams augti, kraštovaizdžiui gerinti. Kviečiame visus stoti į bendrą darbą, jau dabar pradėkime auginti sodinukus būsimajai Šimto ąžuolų akcijai“.
Matas Žebrokas
Autoriaus nuotraukos