[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/07/2018_pleneras_dapkienes_ukis_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/07/2018_pleneras_dapkienes_ukis_2.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/07/2018_pleneras_dapkienes_ukis_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/07/2018_pleneras_dapkienes_ukis_4.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/07/2018_pleneras_dapkienes_ukis_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/07/2018_pleneras_dapkienes_ukis_6.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]
Beveik dvi savaites – nuo liepos 1 d. iki liepos 12 d. – Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Žeimių kaime, rajono tautodailininkų pirmininkės, dailininkės, įspūdingo ūkio savininkės Birutės Dapkienės sodybos tvenkinio saloje vyksta tarptautinis medžio pleneras ,,Rokiškis – drožėjų sostinė”. Šis pleneras – tarsi įžanga į kitų metų didžiulio įvykio „Rokiškis – kultūros sostinė 2019″ programą „Etnokultūros vingiai: „Nuo baltiškos sėlių genties iki šiaurės rytų Aukštaitijos”.
– Norime įsilieti į šią programą ir mes, Rokiškio rajono tautodailininkai. Tarptautinis drožėjų pleneras – tai priminimas, kad Rokiškis – ne tik kultūros, bet ir drožėjų sostinė. Šiais metais – įžanga, o kitąmet plenerą pratęsime, – temainfo.lt sakė plenero organizatorė B. Dapkienė.
Anot jos, Lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas sudaro baltų religines tradicijas.
– Už savo egzistenciją turime dėkoti savo protėviams, jų palikimui. Klausimas: ką paliksime mes po savęs? Ar išlaikysime tradicijas neiškreiptas? Nuo seno dievybės buvo siejamos su gamta, jos reiškiniais. Taigi tematika pasirinkta neatsitiktinai: tai sąsaja su išlikimu, tai tarsi tautodailės puoselėjimas modernėjimo laikotarpiu, –sakė B. Dapkienė.
Plenere dalyvauja latvis Dainis Veicums, ukmergiškis Eduardas Titas, rokiškėnai Gintaras Varnas ir Vidmantas Zakarka.
Pradžiai čia įsikurs galingiausias Lietuvos dievas Perkūnas, žemės gamtos ir derliaus deivė Žemyna, ugnies deivė, namų židinio globėja bei vaisingumo simbolis Gabija, bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja Austėja, lietuvių miško deivė Medeina bei gimimo ir gyvenimo deivė Laima. Planuojamas ir skulptūrų apšvietimas, tilto – saugaus patekimo į salą – konstravimas ir statymas.
–Teritorija stebima vaizdo kameromis, tvenkinys yra gyvenamos sodybos teritorijoje. Taigi, manau, Baltų dievų sala bus prižiūrėta, apsaugota nuo vandalizmo ar kitų neadekvačių veiksnių. Ūkį lanko ne tik Rokiškio rajono, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Per Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centrą, informavimo priemones kviesime visus aplankyti Baltų dievų salą. Čia rengsime tautodailininkų tapybos plenerus, poezijos vakarus, Lietuvos mokslo ir menų asociacijos „Vydūno šviesa” sueigas ir kita. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžiausią indėlį į lietuviškų dievų suvokimą ir įnešė tautos žadintojas, filosofas, rašytojas, publicistas ir kultūros veikėjas Vydūnas. XX a. pradžioje savo raštuose jis iškėlė prigimtinio baltų tikėjimo vertę, – pasakojo B. Dapkienė.
Už plenerą ji dėkinga drožėjams bei pagalbos ranką išteisusiems Jonui Žemaičiui, Aidui Kandroškai ir, aišku, savo vyrui.
Birutės Dapkienės nuotraukos