Kupiškio rajono savivaldybės vicemerui Aurimui Martinkai bei kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojui Vytautui Knizikevičiui nepavyko atkalbėti Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokytojų nepradėti streiko – juolab, neterminuoto, – planuojamo nuo vasario 22 d. 8 val. Apie tai temainfo.lt ir kalbėjosi su rajono mero pavaduotoju A.Martinka, atsakingu už rajono kultūros ir švietimo problemas.
Vicemeras Aurimas Martinka.
– Kaip vertinate susidariusią situaciją?
– Aš pats turiu pedagogo diplomą. Ir, vis dėlto, nepritariu streikui. Dvi valandas truko mano susitikimas su P.Matulionio progimnazijos mokytojais. Abi pusės vadovavomės tolerancijos principais: aš bandžiau įtikinti pedagogus, kad kupiškėnams mokytojams nėra pagrindo streikuoti; Kupiškio rajono mokytojų profsąjungos pirmininkė Gaiva Valeckaitė išsakė mokytojų poziciją – kupiškėnai solidarizuosis su šalies pedagogais.
– Kodėl kupiškėnams nėra pagrindo streikuoti?
– Šalies mokytojai reikalauja iki kitų metų rugsėjo bazinį mokinio krepšelį didinti iki 1 094 Eur. Bazinis siekia 1 045, o Kupiškio – 1 400 Eur. Rudilių Jono Laužiko pagrindinę mokyklą pasiekia 2 328, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją – 1 268, P.Matulionio progimnaziją – 1 127 Eur dydžio mokinio krepšeliai. Mažiausias – 936 Eur – tenka Kupiškio Kupos pradinei mokyklai. Sumos gerokai nutolusios nuo bazinio krepšelio.
– Nuo ko priklauso jo dydis?
– Nuo mokinių skaičiaus. Rudilių mokyklą dotuojame 16 proc., progimnaziją 4 proc. Visos rajono mokyklos dotuojamos, išskyrus Kupiškio gimnaziją.
– Iš kur imamos lėšos dotacijoms?
– Krizės laikotarpiu L.Stuokos-Gucevičiaus gimnazija vienintelė rajone išsaugojo atlyginimų priedus, nors ir sumažintus nuo 20 iki. 10 proc. Iš šių išsaugotų pinigų ir dotuojamos kitos mokyklos.
– Tai kaip nereikės streiko?!
– Pritariu streikuojančiųjų reikalavimų punktui – peržiūrėti klasių komplektų dydį. Šiuo metu vyresniųjų klasių mokinių skaičius siekia 25-30 mokinių, pradinukų – 25, o turėtų (atitinkamai) 20-25 ir 20. Jau ir anksčiau esu kalbėjęs, jog tai išspręstų daug problemų: didėtų klasių skaičius, augtų ir mokytojų krūvis bei atlyginimai. Pedagogo, kuriam tenka 25 kontaktinės valandos per savaitę, atlyginimas siekia iki 700 Eur. O yra mokytojų, kurie turi tik 6 pamokas. Jiems kelk kiek nori atlyginimą, jis nepasieks pageidaujamo. Toks krūvis – labiau socialinis reiškinys, mažiau mokytojų be darbo. Tad reikalavimas 10 proc. didinti atlyginimą visų problemos neišspręs. Kai specialisto žvilgsniu įsigilinu į problemą, man atrodo, kad mokytojai tyčia kelia tokius reikalavimus, kurių neįmanoma įgyvendinti. O juk yra ir kitų problemų.
– Kokių?
– Niekas nekreipia dėmesio į naująjį Ugdymo planą, kuris numato labai siaurus įpareigojimus mokiniui: svarbiausiais dalykais lieka lietuvių kalba ir literatūra, matematika, istorija, biologija, užsienio kalba, kūno kultūra, dorinis auklėjimas ir savo nuožiūra pasirinktas dalykas.
Nustumiami į šalį kiti dalykai – ruošiama labai neišsilavinusi karta. Lyg ir kalbame apie tai, kad mokiniai daugiau rinktųsi profesinius, inžinerinius dalykus, tačiau fizikos pradedama mokytis nuo 7, chemijos – nuo 8 klasės. Suformuojamas įgūdis biologijai, istorijai, o fizikai, chemijai mokinys lieka abejingas, nespėjęs pažinti šių dalykų, nesusidomėjęs jais. Būtina koreguoti Ugdymo planą. Jis irgi didintų kai kurių pamokų skaičių.
– Paskaičiuota, kad įgyvendinti mokytojų reikalavimus valstybei kainuos…
– 18 mln.eurų.
– Dėkui. Tačiau niekur neteko rasti skaičiaus, kiek valstybė sutaupė, krizės laikotarpiu sumažinusi mokytojų atlyginimus ir nuskurdinusi juos iki mažiausiai apmokamų pedagogų Europoje.
– Neteko ir man aptikti tokio skaičiaus. Susitikime progimnazijos mokytojai kėlė Estijos pavyzdį.
Bet estai atliko drastišką reformą: uždarė daug mokyklų. Iki nepriklausomybės jie turėjo 30 profesinių mokyklų, o mes – 50; dar viena atidaryta Panevėžyje. Estai beturi 10. Kelerius metus gyventa šoko būsenoje, bet Estijos pedagogai integravosi ir dabar dirba pilnu krūviu, pilnavertis mokinio krepšelis nukreipiamas tikslingai, O kad ištuštėję pastatai nekeltų nostalgijos, jie buvo privatizuoti; tuos, kurių niekam neprireikė, griovė ir lygioje vietoje sėjo veją.
Mūsų šalies premjeras kaip pavyzdį mini Akmenę – mokytojo alga 900 Eur, bet liko tik gimnazija ir progimnazija bei jų skyriai, arba daugiafunkciai centrai.
– Krizės laikotarpiu dirbote mokytoju. Kiek procentų buvo sumažintas Jūsų atlyginimas?
Pamenu, teko pasirašyti: „Sutinku, kad būtų sumažintas atlyginimas.” Tačiau tikrai nepamenu, kiek jį apkarpė. Žinau, jog turėdamas metodininko kvalifikaciją realiai gaudavau kaip vyresnysis mokytojas. Skirtumas galėjo siekti 12-15 proc.
– Tai Jūs – už rajono mokytojus ar už šalies valdžią?
– Aš – už dialogą. Ieškau taikių susitarimų. Bet turiu žinoti, kaip bus pasielgta su vaikais? Juk jų interesas nukenčia. Kas kompensuos mokymo praradimus? Streikas neterminuotas, jis gali trukti ir savaitę. Nebus 5 lietuvių kalbos, 4-5 matematikos pamokų… Mokytojai žada jas kompensuoti, bet kaip tai įvertinti? O streikuos 36 P.Matulionio progimnazijos ir Subačiaus gimnazijos mokytojai
– Streikas tam ir yra, kad praradimais atkreiptų Vyriausybės dėmesį.
– O kaip bus pasirūpinta vaikų saugumu? Ar tėvai informuoti apie streiką? Juk mokykla atlieka ir socialinę funkciją. Jei kas nutiks, kalta liks Savivaldybė.
– Ar tikite, kad streikas gali atnešti permainų.
– Rajono pedagogai permainų sulauks ir be streikų. Rengiamas rajono mokyklų 2016-2020 metų optimizavimo planas; jis keis daugelio mokyklų statusą. Su rajono meru Dainiumi Bardausku, savivaldybės specialistais jau aplankėme mokyklas, teikėme savo siūlymus; mokyklų tarybos juos svarsto ir teiks savų minčių. Galutinį sprendimą priims komisija, jos išvadas rajono Taryba turės patvirtinti iki balandžio 1 d.
Optimizavimo planą privalome parengti, kad neiškristume iš valstybinių programų, neprarastume mokyklų renovacijos, geltonųjų autobusiukų pirkimo ir t.t. galimybės.
– Kaip optimizavimo planas įtakos mokytojų skaičių?
– Jų mažės. Turime 14 rajono mokyklų; jose mokosi apie 1900 mokinių. Subačiaus gimnazijos Lukonių skyrius šiemet skaičiuoja 14 mokinių, kitąmet turės aštuonis. Šiek tiek sumažės mokytojų, šiek tiek – valandų skaičius. Tačiau mokykloms bus suteikta galimybė dalyvauti neformalaus vaiko švietimo ugdyme ir gauti už tai lėšų. Šiaip ar taip svarstytume, nėra normalu, kai 15 km spinduliu yra trys mokyklos ir nė viena jų pilnai nesukomplektuota: arba pradinių klasių nėra arba vyresniųjų.
– Kuriame rajone taip yra?
– Mūsų, Kupiškio.
– Ar Optimizavimo planu nebus kaip nors nuskausmintos streike dalyvaujančios mokyklos?
– Mokytojų skaičių apsprendžia ugdymo planas, todėl Savivaldybė negali mažinti, sakysim, istorikų ar matematikų. Nei aš, nei rajono meras nepritariame mokytojų streikui, tačiau jokių sankcijų nebus taikoma. Pilietinėje visuomenėje galimos visos leistinos protesto formos. Kas mokosi Pilietinio ugdymo, žino, kad streikas – piliečių ir valdžios santykių forma. Kupiškio rajono profesinė sąjunga neturi prikaištų rajono valdžiai; ji yra nepatenkinta kai kuriais Vyriausybės sprendimais. Vis dėlto, manau, streikuotojai privalo konkretizuoti reikalavimus, o ne teikti visą jų išklotinę ir atsisakyti streiko.
Rita Briedienė
Emilijos Briedytės nuotr.