Atvyko keturi Seimo nariai
Lapkričio 19 d. Kupiškyje buvo surengtas Aukštaitijos verslo sąjungos atstovų susitikimas, jame dalyvavo Rokiškio verslo klubo prezidentas Irmantas Tarvydis, Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentas Petras Vainoras, Kupiškio darbdavių klubo prezidentas Virginijus Andrijauskas bei šių klubų po keletą narių.
Aukštaitijos verslo sąjungai priklauso ir Anykščių vadovų klubas bei Pasvalio verslininkų asociacija „Verslo žiedas“, tačiau jų atstovų susitikime nebuvo.
Verslininkų kvietimu į susitikimą atvyko Seimo nariai Audrius Šimas, Raimundas Martinėlis, Jonas Jarutis ir Viktoras Rinkevičius, dalyvavo Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.
– Nusprendėme, jog reikia susitikti dabar, kadencijos viduryje, kai dar galima kažko tikėtis, kai reikalų sprendimas nebus nukeliamas kitai kadencijai, – kalbėjo renginį moderavęs Kupiškio darbdavių klubo prezidentas, šio rajono Tarybos narys V. Andrijauskas.
Susitikimas vyko Kupiškio rajono savivaldybės administracijos salėje. Aptarta nemažai klausimų, o daugiausia dėmesio skirta galimybei atlikti Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) veiklos auditą.
Pritarė ir rajonų tarybos
Jau beveik metus Aukštaitijos verslo sąjungos nariai nagrinėja galimybę atlikti PRATC veiklos auditą. Ši iniciatyva kilo po to, kai PRATC padidino šiukšlių tonos bei „vartų“ kainas – tiesiog nustatė, kiek kuriam rajonui kainuos atliekų tvarkymas.
– Į rajono Tarybos posėdį atvažiavęs PRATC direktorius pasakė: „Vyrai, kaip norit svarstykit, bet mums iš jūsų reikia 700 tūkst. eurų, nors tik 1 kg šiukšlių atneštumėte,“ – teigė Rokiškio verslo klubo prezidentas, šio rajono Tarybos narys I. Tarvydis.
Savivaldybės skaičiavo atliekų tvarkymo kainos pastovią ir kintamąją dalis, pagal gamybinių patalpų dydį apmokestino ir verslininkus bei ūkininkus. Pastarieji tai vadina dulkių mokesčiu ir nesutinka su juo iki šiol.
– Paties PRATC pateiktais duomenimis, atliekų mažėja 10 proc., nes mažėja gyventojų, bet sąnaudos didėja: atlyginimai auga 15–20, mokestis operatoriui – 15 proc., turto nusidėvėjimo laikas sutrumpintas iki galimo mažiausio laikotarpio – penkerių metų. Tai augina sumą, kurią ir renka rajonai, kad PRATC gyventų be nuostolių, – kalbėjo V. Andrijauskas.
PRATC veiklos audito nebuvo nuo įmonės įsikūrimo – 2005-ųjų; kasmet tikrinama tik finansinė veikla: ar išrašytos ir pasirašytos sąskaitos, ar sudarytos sutartys…
Kupiškio, Rokiškio, Biržų ir Pasvalio rajonų tarybos – PRATC akcininkės – pritarė verslininkams ir priėmė sprendimą – reikalauti audito. Tačiau PRATC valdybos posėdyje keturi minėtų rajonų balsai pralaimėjo prieš penkis valdybos narių, atstovaujančių Panevėžio miestui ir rajonui, balsus.
– Direktorius Gintautas Ulys teigė: auditas kainuos apie 30 tūkst. eurų. Brangu. Valdybos narė Zita Marcinkevičiūtė priminė, kad išorės auditą gali atlikti ir savivaldybių kontrolierės, bet ir tokios paslaugos PRATC nereikia. Vadinasi, ne brangume, ne piniguose esmė. Juk ir valdybos narė Sandra Jakštienė priminė: reikia žiūrėti bendrovės interesų, – kalbėjo V. Andrijauskas.
Galimybės belieka teorinės
Anot I. Tarvydžio, žmonės įkinkyti: gyventojų mažėja, likusiesiems kraunama mokestinė našta – PRATC irgi reikia gyventi.
– Verslininkai nebeturi kur kreiptis. Belieka, kaip toje Andriaus Mamontovo dainoje, – į aukščiausią ministeriją. Arba kviestis Seimo narius. Ar galite inicijuoti PRATC veiklos auditą, kad viešas interesas būtų apgintas? Ar Seimo kontrolierius, Seimo audito komitetas arba Valstybės kontrolė – kas nors gali inicijuoti tokį patikrinimą? – Seimo narių klausė V. Andrijauskas.
Seimo atstovai priminė: bus keičiamas pats Atliekų tvarkymo įstatymas.
– Aplinkos ministerija yra paruošusi keletą variantų. Pritarėme, kad kintama ir pastovioji dalys būtų vienodos – 50:50 proc. Pastovios dalies kainą tvirtins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija: atliekų tvarkymo centrai turėtų pagrįsti savo išlaidas, o Komisija atliktų jų analizę. Kintamą dalį tvirtina Savivaldybė, – sakė V. Rinkevičius.
– O kodėl 50:50? Kodėl kintama dalis negali sudaryti didžiosios mokesčio dalies? Jei pastoviąją gerai apsiskaičiuosi, tai ir to 1 kg nebereiks? – teiravosi I. Tarvydis.
Seimo nariai negalėjo atsakyti į šį klausimą. Jiems sunku inicijuoti ir veiklos auditą: PRATC – uždaroji akcinė bendrovė ir, V. Rinkevičiaus teigimu, galima ją tikrinti, jei būtų nusikalstamos veikos požymių.
– Tuomet galima kreiptis į FNTT. O Seimo audito komitetas neturi, kas galėtų atlikti tokį darbą. Samdyti nepriklausomą auditorių mes, Seimo nariai, negalėtume įsipareigoti, o ir tokių resursų neturime, – sakė V. Rinkevičius.
Anot jo, šiukšlės – viena korumpuočiausių sričių visame pasaulyje, bet, teoriškai žiūrint, reikalai atiduoti savivaldybėms – spręskit. Nesiseka?
– Bet yra teisės aktų reikalavimai, – Seimo nariams priminė rajono meras D. Bardauskas.
–Teisės aktai jums nedraudžia – teoriškai viskas yra. Bet juk yra ir kitaip: teoriškai arklys, praktiškai nepaeina, – šmaikštavo V. Rinkevičius, tiesa, pats pripažinęs, kad dabartinė sistema neskatina rūšiuoti.
–Jūs – akcininkai, kaip nuspręsit, taip ir bus,– sakė J. Jarutis, čia ir pakviestas dėl to, kad padėtų išsiaiškinti, kodėl keturių savivaldybių – PRATC akcininkių – sprendimai, aktualūs gyventojams, nieko nereiškia.
Ir nieko kitaip nebus, nebent Seimo nariams pavyktų įtikinti verslininkus, kad mokestis už šiukšles – solidarumo mokestis.
Kai valdžia tyli…
Verslininkų manymu, įmonė, turinti milijonines apyvartas, galėtų apmokėti audito išlaidas.
– Kalbėjau su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi – vienu iš PRATC valdybos narių. Atsakymas: tai – UAB. Didžioji akcijų dalis – 60 proc. – priklauso Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms. Kaip ir jūs savo įmonėse dauguma priimat sprendimą, taip ir jie priėmė sprendimą. Kaip įtakoti veiklos auditą? Tai turi nuspręsti akcininkai. Reikia paveikti didžiuosius akcininkus, įtikinti. Audito kainos niekas nežino. Ir Savivaldybėje taip būdavo: pradžioje prašydavo 10 tūkst., o realiai atlikdavo už pusę kainos kai kuriuos dalykus. „Vartų“ ir taršos mokesčiai pernai 5 proc. didėjo, kitais metais 20 proc. didės. Kaip suprantu, aktualiausias yra kainos kilimo klausimas. Bet realiai bendrovės nekilnojamo turto vertė sudarys nedidelę dalį, kad ir per 20 metų išdėliotum jo nurašymą. Esam tai darę Kupiškio vandens ūkyje – niekas labai nepasikeitė. Svarbiausios yra veiklos sąnaudos, – kalbėjo J. Jarutis.
– Mano yra kitoks matymas, – įsiterpė verslininkas I. Tarvydis. – PRATC linijos apkrovimas – tik 30 proc.
– Man sakė – 60 proc. Genda, remontuoja… – kitokia informacija vadovavosi J. Jarutis.
– Konteineris – pilnas ar tuščias; verslininkas prikrovė popieriaus, ar vatos – skaičiuojamas tas pats mokestis: konteineris „visada“ sveria 350 kg. Tiek jis gali sverti prikrautas plytų. Betgi plytas priduodame ne PRATC. Tai paklaida? Juk fakto niekas nesveria, – situaciją aiškino I. Tarvydis.
– Bet prie vartų sveria, – priminė J. Jarutis.
– Taip, bet konteinerio svoris nuo to nesumažėja: žmogui išrašo sąskaitą už 350 kg – rinkliava eina nuo konteinerio, o ne nuo fakto, – vėl aiškino verslininkas.
– Šiukšlės – dalykas, priklausantis nuo žmonių subrendimo, noro rūšiuoti, – argumentavo Seimo narys.
– Svarstykles reikia statyti. Kam žmogui rūšiuoti, jei jis vis tiek moka bendrą mokestį? Išrūšiuotas ir supirktas stiklas, aliuminis ir t. t. žmogui mažintų atliekų surinkimo kainą. Betgi PRATC, gaunantis tokias dideles investicijas, vis tiek ir ant kelių kilogramų pakabintų, kaip, beje, dabar daro. Žmoneliai, kurie ir taip turi kur padėti pinigus, atperka nepaskaičiuotus šių centrų steigimo projektus: didinama kaina, uždrausta galimybė vežti šiukšles į artimiausią centrą – jokios konkurencijos, – kalbėjo I. Tarvydis, sakytum, ir nesupratęs, kad Seimas tikrai nieko negali.
Ūkininko Z. Aleksandravičiaus nuomone, šalyje užtektų keturių atliekų tvarkymo centrų, o jų yra dešimt.
– Nurašoma visa pagrindinė įranga. Valdžios tyli, o šie siautėja… Juk jūs mūsų problemas mintinai žinot, bet sprendimų nematome. Kiek raštų išsiuntėme! Kiek atsakymų gavome? Nulį. Jūs patys prieš save žmones nuteikiate, – kalbėjo Z. Aleksandravičius.
„Ministras neturi stuburo“
Z. Aleksandravičius užsiminė ir apie vilkų problemą.
– Avys jau pačios bėga į Baltarusiją, – perfrazuodamas spaudos informaciją visus prajuokino jis.
– Kol šnekam viskas tvarkoj, pareina į ministeriją, kažkas jo galvoj smegenis perkrauna, ir jis vėl kitaip, – apie Aplinkos ministrą kalbėjo Seimo narys V. Rinkevičius ir paatviravo, jog Seimo nariai gauna laiškų –kokie seimūnai žvėrys, leidžia vilką žudyti – daromas didžiulis spaudimas, o ministras yra minkštas, per minkštas, neturi stuburo, susipainioja visuose reikaluose…
Išsakyta dar viena problema.
– Kodėl valstybė kuria nevienodas verslo sąlygas: kaimo parduotuvių savininkai alumi gali prekiauti nuo 10 val., barų – nuo 7 val. ryto? Parduotuvėlių savininkai praranda apyvartas, o alaus barams sukurtas aukso amžius, – teiravosi Kupiškio verslininkas.
– Betgi licencijas išduoda Savivaldybė, – priminė Seimo narys R. Martinėlis.
– Licencijas – taip. Tačiau prekybos laiką nustato Alkoholio kontrolės įstatymas, – patikslino verslininkai.
Verslas apmoka mamadienius ir ne tik
Darbo biržos organizuojamą Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektą kupiškėnai pralaimėjo didmiesčių verslininkams: sąlygos vienodos ir vilniečiams, ir mažų miestelių žmonėms.
– Taisykles nustato ministerija. Jūsų argumentai gali keisti rekomendacijas, – patarė R. Martinėlis.
– Kaip gali būti: prekybos centrų antkainiai – 50-80 proc., o pelnas – vos 4 proc. Visi tai žino, o niekas nesprendžia. Verslui sąlygos gali būti tokios nevienodos! Niekam tai nerūpi. Patys kapstykitės, – kalbėjo biržietis.
Anot Seimo narių, Vyriausybė yra pasiryžusi kištis į prekybos centrų veiklą: riboti jų koncentraciją, darbo laiką, uždrausti lentynų mokestį, aktyvinti Konkurencijos tarnybos neefektyvų darbą… O ką darys su „vaučerine kompensacija“, kol kas nežinoma: vieniems ji neaiški, kitiems aiški, bet nepriimtina.
Yra ir senesnių problemų.
– Gimsta kūdikis. Seimo sprendimu vienas iš tėvų ima dekretines atostogas. Paprastai tai daro tas, kieno atlyginimas didesnis: vyras gali metus nedirbti ir gauti atlyginimą. Reiktų, kad mama imtų vyro atlyginimą, o vyras liktų gamyboje kaip reikalingas aukštos kvalifikacijos specialistas. Turėjau tokį atveją, kai vadybininkas nedirbo penkerius metus, o kai grįžo, nebegalėjau jam mokėti ankstesnio atlyginimo, nes jis – nebe specialistas, – pasakojo I. Tarvydis.
Apie mamadienius kalbėjo biržiečiai.
– Lengvojoje pramonėje, maisto gamyboje dirba daug moterų, auginančių vaikus. Tokios įmonės, valstybės įpareigotos mamadieniais, patiria didžiulius nuostolius. Gal galimas mamadienių solidarumo mokestis? Netikiu, kad farmacininkai ar naftos įmonių specialistai eitų mamadienių, – klabėjo verslininkas.
– Net ministrai naudojasi šia teise. Kiekvieno mėnesio pabaigoje mamadienių išeina apie 20 mūsų įmonės žmonių. Per metus mūsų įmonei tai kainuoja apie 200 tūkst. eurų, tai socialinė garantija, bet moka įmonė, – teigė I. Tarvydis.
Dėl kelių sukčių…
– V. Andrijauskas Seimo narių paprašė išsakyti nuomonę, apie dirbančiuosius nepilną darbo dieną, kurių mokesčius darbdavys turi sumokėti kaip už visą etatą. Tai dar viena socialinė garantija, užkrauta darbdaviui.
–Supratau problemą. Šiam momentui situacija tenkina, bet kai ateina pensijos diena, sako: „Stažo turiu ne 30 metų, o 15“, – komentavo J. Jarutis.
– Bet jis turi žinoti… – ketino paaiškinti V. Andrijauskas.
– Žinot! Visi mes žinom. Bet dažniausia sužinom, kai stovime eilės gale. Ne paslaptis, kad kita pusė etato dar sumokama kitaip. Bet juk ta pati bėda kliuvo ir viešajam sektoriui – teko žmogui mokėti už pilną etatą, – J. Jarutis tapo griežtesnis.
– Dėl kelių sukčių negalime tos taisyklės taikyti visiems, – sakė V. Andrijauskas.
– Turiu patarimą: įsidarbinti dviejose darbovietėse bent 0,2 etato, ir šios mokesčių grindys atpuola. Tokia išeitis, apėjimas. Yra ir lengvatos: iki 25 metų amžiaus, pensinio amžiaus žmonėms. Mes diskutavome, svarstėme ir už, ir prieš: pliusų buvo daugiau, – įsiterpė V. Rinkevičius.
Kooperatyvo „Pieno puta direktorė Jūratė Dovydėnienė teigė, jog tokia apmokestinimo našta labai sunki pieno sektoriui: žaliavos supirkimo punktuose dirbama po dvi valandas. Ji priminė, kad darbdaviui kainuoja ir Seimo patvirtintos švenčių dienos.
– Dar ir lapkričio 2-oji planuojama nedarbo diena… – priminė J. Dovydėnienė.
– Aš už šį siūlymą nebalsuosiu, – pažadėjo Audrys Šimas.
Štai tau ir šiukšlių solidarumo mokestis! Apsirgo žmogus – tris dienas įmonė moka, mamadienių socialinė lengvata – irgi įmonės pinigai. O kur dar švenčių dienos bei visas etatas už pusę darbo dienos?! Ar valstybė suskaičiuoja šias jai pačiai daromas lengvatas?
Kaip sakė V. Rinkevičius, nuo bendrų įplaukų tai sudaro labai menkas sumas: „Nulis kablelis nulis, nulis…“
– Ar 200 tūkst. visai Kupiškio rajono savivaldybei būtų maža suma? Jūs ten, Seime, kitokiuose piniguose vartotės: milijonas – ten, milijonas – šian, koks skirtumas… – nusijuokė I. Tarvydis.
Aptartas ir kultūros darbuotojų atlyginimo didinimas 38 Eur, kurių pusę sumos dengs Savivaldybės, ir Kupiškio rajonui papildomai tai kainuos apie 50 tūkst. eurų per mėnesį.
– Jei aš gerai suprantu, tai 19 Eur įsipareigoja valstybė? – užtarė valdžią J. Jarutis
Visai neblogas susitikimas
Kaip sakė Z. Aleksandravičius, šis susitikimas visai neblogas, ir, jei jis taptų tradiciniu, jei būtų organizuojamas bent kartą per pusmetį, visi turėtų realios naudos.
– Smagratis jau daug kur įsisukęs, kai kur labai stipriai nepataikyta, o atstatyti daug kainuoja. Nepamirškite: dar dveji metai, ir būsite gatvės eiliniai. Kaip su žemės ūkio ministru Kraujeliu buvo. Kai jį paleido, jis kalbėjo: „Dievulėliau brangus, jei man – anuos laikus ir dabartinį protą, daug ką būčiau padaręs…“ Jūs dar turit šiokį tokį šansą, nors ir išmetat kartais idėjų, kurias gyvenimas nubloškia į šalį, – kalbėjo Z. Aleksandravičius.
Ką pasakęs, jis pailiustravo pavyzdžiu, kalbėjo apie upelių renatūralizaciją: jų net 15 km ūkininkas išvalė, o štai naujas projektas vėl skatina upelius užversti kelmais.
– Durnių Lietuvoje ir valdžioje yra tas pats procentas. Aš pateikiau prašymą kai kuriuos upelius pripažinti grioviais, bet siūlymas nugrūstas į stalčių, – aiškumo įnešė V. Rinkevičius.
Rita Briedienė
Emilijos Briedytės nuotraukos