Mindaugas Venslavas. Emilijos Briedytės nuotr.
Ant pirštų suskaičiuotume, kiek Kupiškio rajone turime atsinaujinančios energijos šaltinių: panevėžiečių vandens jėgainė ant Suosos upelio, netoli Pauliankos; rokiškėno – Akmeniuose, ant Lėvens upės; kupiškėnų saulės kolektoriai Slavinčiškio kaime bei netoli Kėginių, Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namų geoterminis šildymas. Lyg ir viskas.
Galimybių neišnaudoja ne tik kupiškėnai, bet ir visa Lietuva, nors gyventojai jau įsitikino, kad mūsų šalyje galima efektyviai išnaudoti energiją naudojant žaliavą, kuri nieko nekainuoja: įsirengti geoterminį šildymą, įsisavinant paviršiniuose žemės sluoksniuose susikaupusią saulės energiją, pačiam gamintis elektros energiją saulės elementų (dar vadinami saulės baterijomis, angl. sollar cell, PV) pagalba, vandens elektrinės, vėjo jėgainės.
Lietuvoje saulės energijos yra pakankamai norint apsirūpinti elektros energija. Mūsų šalies teritorija apima 65 200 kv. kilometrų. Per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 kWh/m² (Biržų apskrityje) iki 1042 kWh/m² (Nidos apskrityje) saulės spindulinės energijos. Lietuvoje ši krintanti energija vidutiniškai sudaro apie 1000 kWh/m² per metus. Tuo būdu į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh per metus. Preliminariais skaičiavimais, 1 kW galios saulės elektrinė per metus gali pagaminti nuo 850 kWh Lietuvos rytinėje dalyje iki 1000 kWh –vakarinėje dalyje.
Sistemos veikimo principas prasideda nuo saulės šviesos energijos fotomodulių, jų pagalba surenkama ir inverterių pagalba paverčiama buityje naudojama elektros energija. Esant jos pertekliui energija perduodama į AB „Lesto“ tinklus. Nuo šių metų kovo 1 d. yra įsigaliojęs Balansavimo įstatymas, kuris leidžia mainytis elektra su AB „Lesto“ tinklais. Pagamintos elektros kiekį suskaičiuoja specialiai tam įrengtas skaitiklis. Tokiu būdu energijos sukaupimas dienos arba vasaros metu leidžia vartotojui pasinaudoti energija tamsiu paros arba žiemos metu.
Siekiant geriausių rezultatų saulės energijai išgauti, patartina numatyti visus technologinius įrenginius vos tik rengiantis statyti namą. Visų pirma nustatoma palankiausias (energijos gamybai) stogo kampas, toliau visas projektas rengiamas taip, kad niekas neužstotų saulės fotomodulių.
Savo poreikių patenkinimui užtenka 4-5 kW galios FV jėgainės, kuri pagamins 3800-5000 kWh elektros energijos per metus. Saulės šviesos elektrinę galima statyti tiek ant pastato stogo, tiek ant žemės paviršiaus. Fotomoduliai gali būti montuojami ir vietoj stogo dangos, ar apdailinių medžiagų dengiant pastatų sienas.
Atsinaujinančiai energetikai kasmet galima pritaikyti LAAIF (Lietuvos aplinkosaugos investicinis fondas) programos paramą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas individualiuose namuose”.
Ši programa siūlo 30 proc. kompensaciją, visam projektui. Pavyzdžiui, namui reikia maždaug 4-5 kW saulės elektrinės. Ji kainuotų nuo 6000 iki 7500 Eur. Gavus paramą sutaupoma 30 proc., arba 1800-2250 Eur. Tokios sistemos atsipirkimo laikotarpis –7-10 metų.
Atsinaujinanti energija yra itin svarbi žmonijos gerovei – ji gali sumažinti iškastinio kuro panaudojimą, kenksmingų medžiagų emisiją, taip pat prisideda prie susidarančių globalinių problemų sprendimo būdų. Atsinaujinančios energetikos ištekliai yra neišsenkantys: juos garantuoja saulė, vėjas, žemės gelmių šiluma ir jos judėjimo orbita. Saulės energija, neribotais kiekiais plūstanti į žemę, ne tik šildo planetą, bet ir reguliuoja vandens apytakos ratą. Tereikia norėti ir mokėti ją panaudoti – tokios energijos gamyba ir panaudojimas suteikia galimybę susikurti kokybišką, komfortabilų gyvenimą bei patikimai investuoti.
Mindaugas Venslavas
„SVM energija” direktorius