ŽŪB vadovas Česlovas Valiuškevičius
Troškūnų seniūnijos Nausodės bendrovė pradėjo skirstytis 2005 m.; buvo suformuoti trys – Nausodės žemės ūkio bendrovė, „Argo milk” ir „Agrowill Nausodė” – ūkiniai vienetai. Visi priklauso įmonei „Baltic Champs Group“, šiuose kraštuose valdančiai apie 700 ha nuosavos ir tiek pat nuomojamos žemės.
Vietos bendrovėms ir 60 jos darbuotojų vadovauja Česlovas Valiuškevičius, kaimynų jau seniai pripažintas vietiniu, čia gyvenantis nuo 1981 m. Šiaip jis – kėdainiškis, į Anykščių kraštą paskirtas po mokslų Veterinarijos akademijoje. Tokia buvusi tvarka: baigei mokslus, keliauk kur siunčiamas, ir atidirbk kiek priklauso.
Nausodės apylinkėje Česlovas ir liko. Maža to: iš gyvulininkystės specialisto jis tapo agronomu. Kaip pats sako, ir ne bet kokiu, o augalų apsaugos!
– Nemoki agronomijos? Išmoksi. Nesimokysi, priversim, – taip jam pasakęs tuometinis kolūkio pirmininkas Jonas Stasiukonis.
Nuo šių metų birželio vidurio visos šios trys įmonės ėmė taikyti tausojančios ekologinės žemės ūkio gamybos modelį.
– Ar negąsdina tai, kad vėl reikia mokytis; šįkart – ekologinio ūkininkavimo? – klausėme pono Česlovo.
– Įdomu vėl imtis kažko naujo. Du metai bus skirti pereinamajam laikotarpiui; gausime išmokas. Tiek laiko užteks išgryninti produkciją – ji taps ekologiška. Realizuoti ją ketinama užsienyje; Lietuvoje ji bus tik pakuojama. Ekologiniam produktui lietuviai dar silpnokai gyvena, o Vakarų šalyse jis jau labai pažengęs į priekį, – pasakojo Č.Valiuškevičius.
Pavasario darbuose dar naudota chemijos, tačiau po naudmenų deklaracijos penkerius metus Nausodė nebegalės naudoti nei chemikalų, nei trąšų. Šiemet, anot Č.Valiuškevičius, – rekordiniai derliai. Sėjama čia daugiau pašarams: 40 proc. viso minėto ploto – pašariniai javai, 30 proc. – ankštinės kultūros, likę plotai – pievos.
– Nemenką dalį užima žieminiai kvietrugiai, turime ir vasarinių. Maitiname bendrovės Alantos padalinį, ne tik savo ūkio gyvulius. Kviečių sėjome nedaug, bet šiemet jie tikrai stebuklingi. Apie 200 ha auginame kukurūzų: apie 50 ha eina silosui, likusieji – grūdainiui: darom miksą, šeriam karves. Daug sėjam žirnių; į avižas jų maišom apie 70 proc.; juos kuliame ir darome kombinuotus pašarus. Apie 80 ha užsėta lubinais. Šią kultūrą sėjame ne tik sėjomainai: aukštas jų baltymų kiekis, nebloga kaina. Auginame pupų, grikių, – skaičiavo bendrovės vadovas.
Ir tikrai: Kirmėlių kaimo „Skagen” veislės žieminių kviečių lauku kombainai plaukė lyg laivai jūra.
Bet ir žemės čia geros, vietomis – iki 40 balų derlingumo. Tiesa, ne visi Nausodės laukai tokie geri, kai kurių derlingumas siekia 18 balų, bet čia, sakė, byra 6 t iš hektaro.
Technikos ne per daugiausia; trys kombainai skuba įveikti didžiulius plotus.
Anot vadovo, gerą derlių lemia ne tik gamta, bet ir puikūs specialistai.
– Mūsiškiai jauni, tvirti. Blogi čia neužsibūna. Žinot mano charakterį: Jono Stasiukonio auklėjimo esu, – nusijuokė Č.Valiuškevičius.
Puikūs ir kukurūzų laukai. Sodrus jų žalumas net akį veria.
– Aš – senas „kukurūznikas”. Ne vieną išmokinau auginti šią kultūrą, – kalbėjo Nausodės vadovas.
Č. Valiuškevičiaus (pirmas iš kairės) vadovaujamą bendrovę vertino komisijos nariai Žilvinas Augustinavičius, Antanas Baura, Juozas Juknius ir Dominykas Tutkus.
Yra ir bėdų. Laukus puola smilgažolė. Nebūdavę jos. Keliauja ji, sakė, nuo Panevėžio pusės. Ir tuščioji aviža ateina. Žirnius labiausia puolė… vaikai – laukai arčiau kaimų buvo išvedžioti takais takeliais. Dalis derliaus, žinoma, teko ir šernams.
Pupų laukuose – nė vienos ramunės. Ar pavyks tokius išsaugoti pradėjus ekologinę žemdirbystę?
– Taikysim dirbimo technologijas, sėjomainą, – kalbėjo bendrovės agronomas Karolis Jurevičius. Jis – kaišiadoriškis. Šeima Kaišiadoryse ir likusi, o Karolis, kaip ir kiti bendrovės specialistai, gyvena antrame didžiulės kontoros aukšte.
Laiko bendrovė 300 karvių ir tiek pat veislinių telyčių. Tvarkinga ferma truputį žemoka, traktorių darė specialiai „Argo milk”, nes kitoks neįvažiuoja.
– Tik, va, vanduo tapo brangesnis už pieną, – tarstelėjo Nausodės vadovas.
– Ar bent uždirba bendrovės žmonės? – klausėme jo.
Sakė, darbymetyje kombainininkai gauna po 1 500-2 000 Eur; minimumo čia nėra.
Nausodė labai atkampi, apie 10 km nuo Troškūnų. Nei ji, nei gretimas Kirmėlių kaimas nebeturi mokyklos; čia nebeužsuka maršrutinis autobusas. Du pilni mokykliniai autobusiukai vaikų keliauja į Raguvos gimnaziją – arčiau nei į Troškūnus.
Č.Valiuškevičius – dar ir Kirmėlių seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas. Dažnai savo transportu jis veža senolius į Anykščius: ką – į polikliniką, ką – į turgų…
Bendrovė dalyvavo Anykščių rajono „Metų ūkio” konkurse. Komisijos nariai – Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Baura, rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Anykščių skyriaus inspektorius Juozas Juknius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių biuro specialistas Dominykas Tutkus – gyrė bendrovę, bet konkurso rezultatų dar nesako. Anykštėnai turi tradiciją – geriausius rajono ūkius garsinti ir apdovanoti Rudens darbų pabaigtuvėse, kurias švenčia rugsėjo pabaigoje.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos