Gegužės 29 d. duris atvėrė Istorijų dvarelis – Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialas, literatūros, istorijos, geografijos bei etninės ir kasdienės kultūros centras vaikams. Anykštėnų įsitikinimu, tai – dar vienas lankytojų traukos objektas.
Nuspręsta atiduoti vaikams
Kažkada čia vykdavo didikų sueigos ir puotos. Betgi per ilgus metus anykštėnų vadinamas Okuličiūtės dvarelis, XIX a. pradžioje pastatytas ant kairiojo Šventosios kranto, prarado nemenką dalį tikrų savo istorijų. Pamirštas ir bajoraitės Okuličiūtės vardas…
Statinys su kolonomis tapo paslaptingas legendomis, nemažai jų sukūrė rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas.
Anot Istorijų dvarelio atidarymo šventės vedėjo, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus Romo Kutkos, šiame seniausiame Anykščių pastate buvo planuota paveikslų galerija. Tokia buvo idėja rajono Savivaldybės, 2018 m. pradėjusios vykdyti projektą, kuriuo žymusis anykštėnų neoklasicistinės architektūros dvarelis ir buvo prikeltas gyventi. Betgi dar tebevykstant rekonstrukcijai nuspręsta šį statinį atiduoti vaikams. Okuličiūtės dvarelis pavadintas Istorijų dvareliu.
Ar kunigui pavyko išvaryti vaiduoklį?
Įveiklinti Istorijų dvarelio patalpas buvo patikėta L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai. Anot direktoriaus R. Kutkos, iš pateiktų idėjų pasirinkta vilniečių Literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ koncepcija. O renginyje dalyvavęs programos vadovas Justinas Vancevičius apie Anykščių rajono savivaldybę sakė:
– Tokie projektai ugdo ateities asmenybę.
J. Vancevičius anykštėnams pažįstamas ir kaip vaikų festivalio „Nuotykiai tęsiasi“ organizatorius. Beje, šiemet šis dviejų dienų renginys iš birželio perkeliamas į rugpjūtį.
Rajono meras Sigutis Obelevičius nustebino žinia, kad dvarelyje įjunko vaiduoklis, o Anykščių dekanato dekanas kunigas Petras Baniulis, prieš šventindamas dvarelį, pažadėjo vaiduoklį išvaryti.
Dvarelio atidarymo juostelę perkirpo rajono meras, J. Vancevičius bei Istorijų dvarelio valdytoja, bibliotekos Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Vaida Jucienė, į dvarelį leidusi įeiti tik po penkis žmones, kaip ir reikalauja karantino sąlygos.
Dvarelio istorinių artefaktų nėra
Programos „Vaikų žemė“ vadovas J. Vancevičius žurnalistams surengė kelionę po dvarelį.
Pirmame aukšte – dvi salės: viena skirta Anykščių, kita – dvarelio istorijoms.
– Realių istorinių artefaktų neturime, todėl galėjome kurti savo istoriją, – sakė J. Vancevičius.
Dvarelio gyvenimą įtakojo šalies bei miesto įvykiai ir, žinoma, jo gyventojai bei čia įsikūrusios įstaigos. Kelionės pradžią užtvirtinę dvarelio gyvavimo pradžios spaudu, stabtelime antstolio Ivano Vasiljevičiaus kontoroje. Čia bet kada gali suskambėti labai seno modelio laidinis telefonas – vaikams gal ir nebesuvokiamas aparatas. Balsas ragelyje praneša, kiek daug iš tavęs paimama už kelių grašių skolą…
O tada – XIX a. pabaigos paštas: iš čia atviruką gali išsiųsti į bet kurį Lietuvos kampelį.
– Bus ir mokamų paslaugų? – teiravomės.
– Ne. Laiškas iškeliaus nemokamai, – sakė J. Vancevičius.
Urėdija. Apie 120 metų medžio trinka, uždengta plastiko lakštu: jį gali stumdyti ir rievių skaičių sutapatinus su laikmenčiu atsekti istorinį įvykį.
Tada patenki į vaistininko Donato Šukevičiaus laikmetį. Didžiulė šiaudinė skrybėlė, po kuria gali ir nusifotogragfuoti, liudija šio žmogaus didžiulį pomėgį kurti ir puoselėti parką.
Čia buvo vilnų karšykla ir veltinių vėlykla. Štai – grūdų sandėlis. Ant sūpuoklių-svarstyklių – 100 kg grūdų maišas: kiek reikės vaikų maišui nusverti?
1955-ųjų biblioteka, 2007 m. gavusi L. ir S. Didžiulių vardą. Privalu pasidaryti skaitytojo pažymėjimą. Magnetinėmis raidėmis dėlioji savo vardą ir pavardę maždaug kvadratinio metro dydžio stende, kuriame – visi būtini rekvizitai. Stendo langelyje „įrėmini“ savo veidą, ir bičiulis fotografuoja. Taip tampama nuolatiniu dvarelio bibliotekos skaitytoju.
Ant vienos sienos – didžiulis galvosūkis, ant kitos – užduotis iš detalių aprengti knygnešio, rašytojo, dvarininkės žmogaus dydžio figūras.
Platūs stalai – žaidimams, susitikimams, konferencijoms, mokymams, pamokoms…
Kitoje salėje – Anykščių istorija
Besisukiojančios ikonėlės vienoje pusėje žymi Lietuvai svarbias datas, o kitoje – jų įtaką Anykščiams.
Po gaubtu – režisierės Jolantos Pupkienės įgarsintos tarmiškos krašto istorijos. Čia pat gali ryžtis atverti didžiulę – nuo grindų iki lubų – legendų knygą. Pasinaudojus moderniomis kaukėmis, išpieštomis ant plastiko plokštelės, gali pasidaryti portretinę nuotrauką – ir ne kiekvienas supras, kokiu principu tai atlikta.
Rašytojų krėslai – palėpės staigmena
Palėpė ne tokia ir maža. Viena jos dalis skirta poetui kunigui Antanui Baranauskui, kitoje – Anykščių krašto rašytojų Jono Biliūno, Petro Biržio, Petro Tarasenkos, A. Vienuolio-Žukausko, Bronės Buivydaitės, Juozo Tumo-Vaižganto krėslai. Jų atkaltės puoštos šiems žmonėms būdingais kostiumais – patraukli priemonė sudominti mažylius skaitymu, sužadinti jų norą pažinti krašto literatūrinę klasiką. Istorijų dvarelis net skelbė konkursą – atspėti, kuriam rašytojui kuris krėslas priklauso. Palėpėje – puiki vaikų biblioteka.
Įveiklintas beveik 200 kv. metrų plotas
Istorijų dvarelio atidarymo iškilmės persikėlė į vaikų kavinukės terasą, į kurią patenki iš Dvarelio istorijų salės ir perėjęs kavinukę. Arba iš lauko. Terasoje pūpsojo trys Savivaldybės padovanoti sėdmaišiai.
Konkursą čia įrengti kavinukę laimėjo restorano „Roko virtuvė“ savininkas Rokas Galvonas.
Taigi per dvejus metus anykštėnai įveiklino beveik 200 kv. metrų plotą. Kaip temainfo.lt sakė Savivaldybės administracijos Investicijų ir projekto valdymo skyriaus vedėja Vilma Vilkickaitė, dvarelio rekonstrukcija kainavo apie 400 tūkst., interaktyvios ekspozicijos vertė – 25 tūkst. eurų.
Anykščiuose tai buvo pirmas gyvas ir gausus žmonių susitikimas karantino laikotarpiu.
Rita Briedienė
Emilijos Briedytės nuotraukos