temainfo.lt archyvo asociatyvi nuotrauka
Apie tai, kaip tėvai neteko mielo augintinio katino Miciaus (vardas pakeistas), su laiško autore Gintare (vardas pakeistas) nelabai sekėsi pakalbėti: pokalbis nutrūkdavo – ji verkė. Tie, kas turi savo augintinį, supras – taip būna jo netekus.
Ketverių Micius buvo didelis rudas išlepęs katinas, labai panašus į Garfildą, tokių pat didelių mielų akių, plataus snukučio, savo išraiškinguoju „miau” gerokai šokdinęs Gintarės tėvus. Tačiau Miciaus kaprizai jiems patiko – kitaip ir nebūna.
– Kai sužinojo, kad jis serga akmenlige, tėtis ėmė segti Micių pavadėliu ir visą valandą vedžiodavo jį aplink namą: gal gi akmenėliai inkstuose išsivaikščios. Jei katinas įšokdavo į medį, tėtis stovėdavo ir laukdavo, kol šis teikdavosi išlipti – toks jis buvo mylimas gyvūnas, – pasakojo Gintarė.
Micius labai mėgo sūpuokles. Liuokteldavo ant jų ir susirangydavo ilgam: kuris nors iš namiškių turėdavo jį supti.
Kaip sakė Gintarė, dėl akmenligės buvo kreiptasi pas Kupiškio veterinarijos gydytoją. Ji labai piktinosi, kodėl šios specialybės atstovas Kupiškyje tėra vienas. O ir tas labiau mėgstąs karves ir arklius. Anot Gintarės, veterinarijos gydytojas paruošdavo ampulę antibiotikų, o juos suleisti tekdavę pačiai katino savininkei.
Net maistelio, kurio sudėtyje yra akmenis tirpdančių medžiagų, tekdavę vežtis iš Panevėžio.
Kupiškyje yra trys veterinarijos vaistinės. Didžiojoje „Maximoje” įsikūrusi UAB „Vet-1″ vaistinė siūlo katinų maisto „Trovet urinari”, „Royal”, labai tinkančio akmenlige sergantiems katinams.
Anot šios vaistinės darbuotojos, tokio produkto paklausa yra nemenka. Vadinasi, ir akmenlige sergančių katinų nėra mažai. Jos pačios katinas turi šią bėdą: teko leisti antibiotikus, „No-spą”, virti meškauogę. Ir tik pasveikęs katinas pradėtas maitinti minėtu pašaru.
Skelbiasi Kupiškyje penkios įmonės, gydančios kates, šunis ir kitus gerokai stambesnius gyvūnus – karves ir arklius.
Gintarė labai norėtų, kad temainfo.lt apklaustų kupiškėnus, ar jie patenkinti veterinarijos gydytojais. Jai vertėtų kreiptis į kurią nors apklausos tyrimų bendrovę, bet, pavyzdžiui, apie UAB „Stalgvita” veterinarijos gydytoją Vigilijų Balčiūną kupiškėnų atsiliepimai labai puikūs. Anot jo, akmenligė nėra reta kačių liga; blogiau, jei ji dar ir užleista. Kartais šeimininkas nekreipia dėmesio, jog dėžutėje pritūpęs katinas palieka ją sausą – neprasišlapina. Tuomet prasideda inkstų komplikacija, ir liga sunkiai bepasiduoda gydoma.
Kuo katinų ir šunų šeimininkų labai mėgstamas gydytojas V.Balčiūnas būtų gydęs Micių?
– Negaliu šio atvejo komentuoti: turėjau katiną pamatyti, kaip suprantu, dar gerokai iki šio rašinio. Kiekvienas atvejis labai individualus, – sakė veterinarijos gydytojas.
Gintarės tėvai trejus metus puoselėjo sergantį Micių. Paskutinį kartą gyvūną nuvežę pas Panevėžio veterinarijos gydytojus sužinojo, kad jam reikalinga operacija. Jau buvo nuskustas pilvukas, o padarius Rentgeno nuotrauką veterinarijos gydytojai patarė sunkų ligonį vežti į Vilnių. Buvo aišku: po operacijos Micius gyvens su išvestu kateteriu… Buvo apsispręsta jį užmigdyti. Namo Micius buvo pargabentas kartono dėžutėje…
Skaudina viskas: odinis Miciaus fotelis, namuose dar aptinkami jo plaukai, tuščios sūpuoklės… Gal į šiuos namus galėtų ateiti kitas katinas, panašus į Garfildą? Arba nepanašus… O tuomet jau ir patiems bent kiek derėtų pasidomėti, kurie Kupiškio veterinarijos gydytojai patys geriausi.
Roberta Milieškaitė