Kupiškio sporto mokyklos direktorė Laimutė Šližauskienė. Ritos Briedienės nuotr.
Artėja Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ VIII Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės. Pernai finalinėse varžybose Prienuose Kupiškio krepšininkės – Zita Šeinauskienė, Diana Balužytė ir Jūratė Ažubalytė – su kitų rajonų sportininkėmis dalinosi 5-8 vietas. Ir tai buvo vienintelė komanda, atstovavusi Kupiškiui, arba absoliutus visuomeninis entuziazmas – rajono valdžia tokioms iniciatyvoms palaikyti neturi pinigų. Seniūnijų žaidynėms organizuoti kasmet 600 eurų gaunama per Kūno kultūros ir sporto departamento rėmimo fondą.
Kaip šiemet Kupiškis rengiasi artėjančioms Seniūnijų sporto žaidynėms?
– Kovo 20 d. Kupiškio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) seniūnijų organizatoriai rinkosi į posėdį aptarti pasirengimo artėjančioms VIII Lietuvos seniūnijų sporto žaidynėms. Jų finalas Kupiškio rajone paprastai rengiamas birželio mėnesį. Prieš tai varžybas turėtume surengti seniūnijose, kai kurios jas jau ir surengė; nugalėtojai dalyvauja regiono varžybose, o čia pelnę pergales – finalinėse žaidynėse.
Su seniūnijų sporto organizatoriais apsitarėme, kurioms sporto šakoms ruošimės. Pirmasis susirinkimas buvo surengtas dar gruodžio mėnesį. Šiam renginiui galėtume pasirengti gausesne nei pernai rajono sportininkų komanda, – temainfo.lt sakė Kupiškio sporto mokyklos direktorė Laimutė Šližauskienė.
Ko stinga kupiškėnų sportiniam aktyvumui?
Priežasties šaknys yra daug giliau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – daugelį metų Kupiškis stokojo sistemos, galinčios apjungti ir vystyti „Sporto visiems” iniciatyvas. Sistemai sukurti reikalingas rajono valdžios dėmesys. Jo irgi nebuvo.
Kupiškio KKSC dirba trys mokytojai-metodininkai – Alvydas Puzelis (krepšinis), antraeilininkai Arvydas Krikščiūnas (imtynės) ir Diana Balužytė (irklavimas, stalo tenisas); vyresniąja mokytoja – Inga Zabulienė (lengvoji atletika), mokytojais – direktorė Laimutė Šližauskienė (irklavimas), Gediminas Uldukis (futbolas) ir Irmantas Šap (stalo tenisas, futbolas).
Vyresniojo mokytojo kategorijai gali teikti prašymą mokytojas, turintis ketverių metų darbo stažą; dar po penkerių metų suteikiama galimybė siekti metodininko vardo; po šešerių – eksperto laipsnio. Vyresniojo mokytojo vardas įpareigoja dalintis gerąja patirtimi, rengti viešas treniruotes ir pan.; metodininkas privalo įsijungti į apskrities ar regiono veiklą, ekspertas siūlo savo metodines priemones, programas. Šie reikalavimai, ko gero, ir trukdo kai kuriuos centro žmones pamatyti aukštesnėse kategorijose. Daugelį metų kelti savo kvalifikaciją jų niekas ir neskatino: 2015 metų Centro specialistų mokymams rajono biudžete numatyta 100 Eur…
– Seniūnijose žmonių mažėja, jų sporto organizatoriai veikia tik tose vietovėse, kur jie gyvena, o seniūnija yra žymiai platesnė. Stokojame šios veiklos priežiūros. Turėtų būti pavaduotojas suaugusiųjų sportui ar metodininkas organizatorius, kuris dirbtų su seniūnijomis ir sporto klubais, būtų atsakingas už seniūnijų sportinę veiklą, jos organizatorių priežiūrą ir pagalbą, planuotų ir rengtų rajono sporto renginius. Ši veikla turėtų būti platesnė. Dabar direktorius laksto, kur gauti varžyboms elektros generatorių… Man nebeužtenka laiko atlikti šį darbą: mokymai, seminarai, varžybos, juolab pačiai tenka dirbti mokytoja, – sakė direktorė.
– Kiek skirta lėšų besirengiantiesiems Lietuvos seniūnijų sporto žaidynėms?
Anot direktorės, pinigai skiriami tik varžyboms vykdyti, iš esmės – tik prizams. Transportas naudojamas tik nuvežti sportininkus į finalines varžybas. Kol kas apie pinigus daugiau nekalbama.
Pernai Kupiškio kūno kultūros ir sporto centras rajono Savivaldybei kainavo pusę milijono litų. Pats centras užsidirbo apie 5 proc. šios sumos; juos sudarė pajamų įmokos ir transporto nuoma. Didžiausią dalį „suvalgė” atlyginimai ir „Sodros” mokesčiai.
– Iki šiol tebesaugomas keistas – Kupiškio sporto mokyklos, kuriai priklauso direktoriaus, 0,5 slaugytojo ir mokytojų etatai, ir Kūno kultūros ir sporto centras su likusiais darbuotojais (pavaduotojo, vyresniojo specialisto, vairuotojo, pagalbinio darbininko ir seniūnijų sportinės veiklos organizatoriais) – darinys. Iš mūsų vaiposi: esame ežio ir gyvatės hibridas. Bet taip ir yra. Turime du biudžetus, ir reikia žiūrėti, ką iš ko apmokėti. Žymiai paprasčiau būtų, jei būtų vienas biudžetas, tik tada būtų problemų dėl mokinio krepšelio. Jis ir trukdo sujungti į vieną ir biudžetą, apjungti pareigybes. Tokie nesusipratimai trukdo susisteminti darbą. Esame ne tik sporto mokykla – turime aprėpti ir visą sportinę rajono veiklą. Jai suaktyvinti vėlgi jaučiamas lėšų trūkumas. Per metus Centro ilgalaikio turto remontui gausime 100 Eurų. Planuoti nebus lengva, – sakė direktorė L.Šližauskienė.
Šių metų Seniūnijų sporto žaidynėms kupiškėnai ruoš krepšinio, stalo teniso, smiginio, tinklinio, futbolo, šaškių ir šachmatų sportininkus.
Rita Briedienė