
– Visur yra savaip žavu; kiekviena šalis gali pasiūlyti įdomybių, tačiau sakau neabejodamas: Norvegija – graži šalis, – taip pasakojimą apie dviejų savaičių kelionę aplink Baltijos jūrą pradėjo UAB „Funaris“, Kupiškyje teikiančios kabelinės televizijos ir interneto paslaugas, direktorius Saulius Širvaitis.
Kartą nuomotu kemperiu Saulius keliavo po Suomiją. Poilsiavietėje jis sutiko lietuvių kompaniją, pasirengusią apkeliauti aplink Baltiją. Ši idėja Sauliui labai patiko, jis jos nebepaleido – apkeliauti savo jūrą, pažinti kaimynus.

Verslininkas pasakojo:
– Nuvykti į Norvegiją svajojau seniai. Reikėjo komandos. Surinkti ją ne taip lengva: būtina kartu planuoti atostogas, reikia šiek tiek ir pinigų… Ėmiau domėtis kelionėmis kemperiais. Apėjau kelias juos nuomojančias įmones. Sužinojau, kad užsisakyti kempterį privalau dar anksti pavasarį: liepos mėnesį jų nebegausi. Įdomu tai, kad 80 proc. namelių ant ratų išvažiuoja į Norvegiją. Kodėl?
Kemperiais lietuviai važiuoja po visą Europą, bet norintiems pamatyti Norvegiją jais keliauti pigiau. Ši šalis turtinga žuvies, naftos… Tačiau čia viskas 2-2,5 karto brangiau, nei pas mus. Vien nakvynė per dvi savaites pareikalautų apie 2 000 Lt. Keliaujant kemperiu nakvynės išlaidos sumenksta. Be to, turi galimybę vežtis maisto ar jo pasigaminti… Mes važiavome pamatyti, o ne išlaidauti: pakeliavom, nebuvom alkani, nepervargom…
Aplink Baltiją važiavo šešiese. Kemperio nuoma – 100 eurų dienai. Dvi savaitės kelionės kiekvienam kainavo apie 2 200 Lt.

– Kitiems rekomenduočiau kelionę pailginti – reikia trijų savaičių. Jei susiplanuoji tik dvi, geriau keliauti tik į vieną šalį, – sakė Saulius.
Kelionės aplink Baltiją pradžia: 2013 liepos 13 d.
Iš Vilniaus pajudėta Talino link. Ankstyvas vaiskus vasaros rytas. Keltas į Helsinkį. Puiki kelionės pradžios nuotaika. Uostas. Kryptis – Rovaniemio kaimelis.

Keli šimtai km už Suomijos sostinės – Pareko miestelio baikelių nuotaikos. Vėpsojimo ir stebėjimosi – į valias; vietos kemperiui – nė metro.
Anot Sauliaus:
– Bėgti toliau nuo jų. Kitos išeities nebuvo.
Puikus Leivonmaki nacionalinis parkas. Čia pilna mažyčių malkinių. Ežero pakrantė. Jauki pavėsinė. Laužas. Kemperį reikėjo palikti toliau, tačiau draudžiamo ženklo nepastebėta ir atvažiuota iki ežero. Baltosios naktys. Šviesu, į akį ir norėdamas neįsidursi. Akių dar prireiks jas paganyti neįtikėtinai gražiomis vietovėmis…
Rytas. Suomių perspėjimas dėl kemperio. Kelionė tęsiasi. Jokio aiškaus plano. Degalinėse pilna informacijos įvairiomis kalbomis. Žvilgsnis pro langą, žvilgsnis – į žemėlapiuką.
Kemperyje jauku. Lovos sulankstytos, patogu sėdėti. Antrame aukšte ilsisi antrasis vairuotojas. Šaldytuve – gaivūs gėrimai ir maistas. Bake – 100 l vandens. Degalinėse jo galima užsipildyti nemokamai. Tiesa, ne kiekvienoje degalinėje gali nuleisti jau panaudotą vandenį. Pakelėse to geriau nedaryti.

Rovaniemio kaimelis. Jis – ir vaikams, ir suaugusiesiems. Įdomus, viliojantis ir paslaptingas. Ledo karalystės keliais žingsniuoji pas Santa Klausą. Požeminė romantika, nuolat papuošta žaliaskarė… Nepigu: apie 30 eurų.

Poliarinio rato linija. Toliau, jei nori, – suomiška pirtis, haskių ferma, kelionė šių šunų kinkiniu… Į Lietuvą išskriejo atvirlaiškiai, pasirašyti tikro Santa Klauso… Po kelių dienų – trumpos, bet nuotaikingos, kupinos dėkingumo telefoninės žinutės iš Lietuvos.

Pakeliui – keletas rūbų ir maisto parduotuvių. Nakvynė privačiame suomio kempinge. Vieta kemperiui – 120 Lt. Už šią kainą – vanduo, elektra, virtuvė, dušas, žvejyba aplink visą nedidukę salą, kurią su žemynu jungia tik siauras keliukas.
Šiek tiek Švedijos ir – Norvegija. Bodo komuna. Fiordai. Žvejok kiek nori, leidimų nereikia. Žuvies yra. Žvejybos būdas visai kitoks: fiordai labai gilūs – 50-100 metrų; meti metalinį jauką ir trauki, trauki… Dažniausia kimba menkės, bet pasitaiko ir skumbrė.

Įsikūrėme nakvynei. Aplink – namukai, norvegų vadinami hytėmis. Jų stogai apželdinti žole. Vieni sako, kad tai – tik eksterjero dalis, kiti – dėl šilumos.

Svarstymas: siekti žymųjį ledyną ar ne. Liepos pabaiga, vos tramdomas noras pajusti žiemą. Tiek to. Kemperis rieda Šiaurės Atlanto keliu. Jis pastatytas 1989 m. ir yra vienas gražiausių pasaulio kelių. Verta juo pravažiuoti. Vietomis kelias įsiremia į fiordus, tenka riedėti į keltą… Brangu. Iš Atlantos kelio galima išsukti.
Laksforseno krioklys. Labai gera čia pabūti, pasigrožėti, pramankštinti kojas.

Įspūdinga Atlanto kelio vieta: žvejyba nuo tilto, kurių šiame kelyje yra aštuoni. Jie, jungiantys salas, dirbtinai aukšti, vingiuojantys, staiga krintantys žemyn… Silkės kimba kaip išprotėjusios. Aplink galvą suka įžūlios žuvėdros… Kartais jos puola net jauką ir pasikabina ant kabliuko… Kepta silkė labai skani.


Prasideda trolių keliai. Nedidelis siauras keliukas. Kasnakt šalia jo išsirikiuoja troliai. Su pirmaisiais saulės spinduliais jie virsta akmenimis. Kelią Norvegijos troliai pastatė 1936 m.
Sakytum, kad tik vakar – toks jis lygus. Abipus kelio – kalnai. Teks įveikti 11 kraują stingdančių posūkių. Pusiaukelėje – šioks toks išplatėjimas. Stojame pasidrožėti Stigfosseno krokliu.
Kylame aukštyn. Rankomis liečiame debesis. Lenkiame dviratininkus ir stebimės jų ištverme. Apžvalgos aikštelė. Apačioje – žodžiais nenupasakojamas Valdalo slėnis.

Bene 800 m. aukštyje – lyguma. Besiranganti upė netrukus ims kristi žemyn – į kitą pusę. Ton pačion pusėn tolyn rieda ir kemperis. Po truputį stabdant užkaista stabdžių kaladėlės… Kelią pastoja posūkyje užstrigęs autobusas. Geras laikas atvėsinti kaladėles. Toliau – pirma, antra pavara, be jokio stabdymo.

Šniokščiančiame upeliūkštyje gali pasigauti upėtakį. Valanda – 100 Lt.
Stojame nakvynei. Aplankome 16 a maldos namus. Upeliūkštyje gali pasigauti upėtakį. Valanda žvejybos – 100 Lt.
Oslo link. Nakvynė Tjome komunoje. Salynas naktį. Pasaulio pakraštys… Norvegijoje tokių pakraščių – bent keli.
Danija. Undinėlės paieškos. Fish woman… Brėkšta. Iki namų – apie 2000 km. Visa savo esybe jauti – kelionė eina į pabaigą.

Vokietija. Lenkija. Beveik be sustojimų. Ir viso įveikta 7400 km.
2014-ųjų atostogas Saulius planuoja irgi liepą. Nusimato kelionė automobiliais Ispanijon.
Parengė Rita Aukščionytė
Sauliaus Širvaičio nuotraukos