Folkloro ansamblis „Gastauta”. Ansamblio archyvo nuotr.
Rokiškėnai galutinai įsiskaudino dėl sukurtos situacijos, naikinančios dešimtmečius gyvavusius Kultūros centro kolektyvus. Folkloro ansamblio „Gastauta” ir tremtinių choro „Vėtrungė” nariai parengė raštus dėl šių kolektyvų išsaugojimo ir išsiuntė juos šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Raimundui Paliukui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriui Sauliui Liausai, Lietuvos etninės globos tarybos pirmininkui Virginijui Jociui, Seimo nariui Vytautui Sauliui, Rokiškio rajono merui Antanui Vagoniui, Savivaldybės tarybos nariams, rajono savivaldybės administracijos direktoriui Valerijui Rancevui, žiniasklaidai.
Kolektyvų sunaikinimo politika prasidėjo Kultūros centro kolektyvų vadovų etatų mažinimu: dirbantiesiems pusės etato krūviu pasiūlyta dirbti ketvirčiu etatu. Tai nepatrauklu nei laiko, nei piniginiu požiūriu: vadovai atsisako pareigų, iškilo grėsmė subyrėti dešimtmečius gyvavusiems kolektyvams.
Tremtinių choras „Vėtrungė”. Choro archyvo nuotr.
Pirmiausia buvo sumažintas tremtinių choro vadovės Jurgitos Raugienės etatas, po to – vieno iš „Gastautos” vadovų Giedriaus Viduolio.
Tai buvo akibrokštas: prieš 9 mėn. Rokiškio kultūros centrui atėjo vadovauti žmogus, apie kurį dar ne visas rajonas ir žino, o štai ima byrėti „Vėtrungės” kolektyvas, šiemet švęsiantis veiklos 25-metį, ir „Gastautos”, rudenį minėsiantis 35-metį.
„Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Gastauta” kolektyvas atsidūrė ties sunaikinimo riba. Kreipiamės į šalies ir rajono vadovus, Seimo narius, žiniasklaidą siekdami atkreipti dėmesį į situaciją, susidariusią po to, kai Rokiškio kultūros centrui pradėjo vadovauti Erikas Druskinas. Siunčiame Jums Kreipimosi tekstą, tikėdamiesi, kad jis bus išplatintas visuomenei; ji turi žinoti, kaip per metus galima sugriauti kultūros židinį, puoselėtą 35 metus. Tokia pat politika vykdoma ir kitų Rokiškio kultūros centro kolektyvų atžvilgiu. Atkreipiame dėmesį, jog šią įstaigą jau paliko 11 žmonių”, – rašoma laiške, išplatintame spaudai.
Tikimasi, kad Kreipimosi gavėjai įvertins situaciją ir padės rokiškėnams šioje situacijoje teisingiau sudėlioti taškus.
Kol tekstas pasiekė spaudą, iš Centro buvo priversta išeiti vokalinės grupės „Bella Fa” vadovė Rasa Šakalienė. Vadinasi, Rokiškio kultūros centrą paliko jau 12 žmonių.
Rita Briedienė
KREIPIMASIS
dėl folkloro ansamblio „Gastauta“ išsaugojimo
Kreipiamės į Jus ir prašome padėti išsaugoti Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblį ,,Gastauta”, puoselėtą ilgai, nuoširdžiai ir kūrybiškai, kartu su Aukštaitijos krašto folkloro tradicijomis perduodamą iš kartos į kartą.
Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Gastauta“ šį rudenį švęs savo 35 metų jubiliejų. 1981 m. Algirdo Svidinsko sukurtas kolektyvas subūrė jaunus žmones, visuotinio rusinimo laikais puoselėjusius tautinę kultūrą. Sovietinės valdžios požiūriu, vien dalyvavimas folkloro ansamblyje reiškė ideologinį nepatikimumą, nacionalizmo apraiškas, o gal net priklausymą religinei sektai. „Gastauta“ tapo folklorinio judėjimo pavyzdžiu visam Aukštaitijos regionui. Mokydamiesi iš jos kūrėsi ir kiti folkloro kolektyvai – Panevėžio bendruomenių rūmų folkloro ansamblis „Pulkelis“, Zarasų kultūros centro „Seluona“, Ukmergės kultūros centro „Dagilėlis“ ir kiti.
Ansamblis ,,Gastauta“ ypač prisidėjo prie Lietuvos „dainuojančios revoliucijos“, prasidėjusios prieš „Sąjūdžio“ susikūrimą. Gastautiečiai įkūrė vieną pirmųjų Rokiškio „Sąjūdžio“ grupių. 1991 m. sausio 13 d.„Gastauta“ stovėjo Lietuvos Seimo gynėjų gretose, su visais kartu išgyveno tos nakties siaubą.
Folkloro ansamblis ,,Gastauta“ – Rokiškio krašto etninių tradicijų puoselėtojas, 35 metus organizuojantis rajono etninius renginius, seminarus ir juose dalyvaujantis. Daugelio šių renginių iniciatorė ir įgyvendintoja – etninės kultūros specialistė Nida Lungienė, vadovaujanti kolektyvui 25 metus. Jos iniciatyva parengta ir įgyvendinta daugybė projektų, finansuotų mūsų šalies ir Europos Sąjungos fondų.
„Gastauta“ propaguoja Rokiškio krašto folkloro atlikimo tradicijas, didelį dėmesį skirdama senojo klodo palikimui – sutartinėms. Nemenką repertuaro dalį sudaro ekspedicijų metu užrašyti kūriniai. Parengta šimtai programų. Išleistos dvi kompaktinės plokštelės; šiuo metu įrašoma trečia. Daug kartų filmuotasi televizijos laidose.
„Gastauta“ – visų nepriklausomybės metais vykusių Dainų švenčių dalyvė. Kolektyvas dalyvavo tarptautiniuose Lietuvos bei užsienio šalių – Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Ispanijos, Gruzijos – folkloro festivaliuose.
2006 m. ansambliui buvo įteikta LR Kultūros ministerijos, Liaudies kultūros centro ir Dainų švenčių fondo nominacija Geriausiam suaugusiųjų folkloro kolektyvui ir vadovams ,,Aukso paukštė-2005“. Kolektyvas daug metų išlaiko suteiktą pirmą (aukščiausią) folkloro kolektyvo kategoriją.
Gastautiečiai šioms veikloms skiria savo laisvalaikį ir mano tai esant pilietine pareiga. Kolektyve dalyvauja 25-30 pedagogų, gydytojų, tarnautojų – įvairių specialybių žmonių nuo 30 iki 60 metų amžiaus.
Užaugo ne viena karta, kuriai folkloras irgi tapo gyvenimo būdu. Ansamblyje dalyvauja šeimos, kartu auga jų vaikai. Kolektyvas ir dabar pasipildo vis naujais nariais, gastautiečiai, paauginę vaikus, sugrįžta. Kai kurie ,,Gastautos“ dalyviai subūrė savo folkloro kolektyvus, pavyzdžiui, vaikų folkloro ansamblis ,,Čirulis“.
Ir štai „Gastautos“ folklorinis ansamblis, vadovaujamas Nidos Lungienės ir Giedriaus Viduolio, atsidūrė ties sunaikinimo riba.
2015 m. rugsėjo mėnesį, kai Rokiškio kultūros centrui pradėjo vadovauti Erikas Druskinas, įstaigą paliko 11 darbuotojų: režisierių, kolektyvų vadovų, techninių darbuotojų, nes buvo sunaikinta laisvos kūrybos dvasia, išvešėjo baimė. Meno kolektyvus imta vertinti pagal biurokratines normas ir simpatijas, o ne pagal realius pasiekimus. Mėgėjų meno kolektyvai verčiami būti „rentabiliais“, o vadovai sekami.
„Gastautos“ vadovo pareigas paliko ir Giedrius Viduolis, neapsikentęs biurokratinių suvaržymų, „selektyvaus teisingumo“ ir nuo 0,5 iki 0,25 proc. sumažinto etato. Net 16 metų ansambliui atidavęs vadovas buvo priverstas išeiti iš ansamblio tuo metu, kai kolektyvas įrašinėja savo trečią kompaktinę plokštelę, ruošiasi DVD įrašams. Tai didžiulis praradimas, juolab žinant, kad provincijoje ir be to yra didžiulė specialistų stoka. Galima būtų taikyti lankstų darbo grafiką, žinant, kaip sunku išgyventi iš meno kolektyvo vadovo atlyginimo. Visais laikais folklorinis judėjimas buvo puoselėjamas patriotizmu, pasišventimu, idealizmu ir moraline atsakomybe. Meno kolektyvui neįmanoma vadovauti ketvirčiu ar puse etatu – vadovas visada dirba pilnu krūviu, o darbo užmokestis neatitinka įdėto darbo. Jo darbas neišmatuojamas valandomis, ,,atsėdėtomis darbo vietoje“.
Nesuvokiama, kad sovietmečiu susikūręs ir išgyventi sugebėjęs ,,Gastautos“ ansamblis naikinamas nepriklausomos Lietuvos laikais. Juk instrumentinės grupės vadovo – puikaus muzikanto ir vedančio dainininko – priverstinis praradimas yra ne tik kolektyvo darnios koncertinės veiklos, bet ir ilgametės sėkmingos projektinės veiklos žlugdymas.
Mes, folkloro ansamblio ,,Gastauta“ nariai, esame sukrėsti ir pasipiktinę, šioje situacijoje nebepajėgūs apsiginti patys. Prašome padėti išsaugoti folkloro ansamblį ,,Gastauta“ ir laisvę jo kūrybiškumui, išlaikyti turimą vieną etatą dviem vadovams, o jų darbą vertinti pagal kolektyvo pasiekimus.
Pasirašė folkloro ansamblio ,,Gastauta“ 25 nariai.
KREIPIMASIS
dėl tremtinių choro „Vėtrungė“ išsaugojimo
Rokiškio kultūros centro tremtinių choras „Vėtrungė“ susikūrė 1991 m., neužilgo švęs 25 metų jubiliejų. Choras dalyvavo ir dalyvauja respublikiniuose politinių kalinių ir tremtinių chorų dainų ir poezijos šventėse „Leiskit į Tėvynę“, paminklų, kurie pastatyti atmintinose mūsų tautai vietose, atidengimuose, valstybinėse šventėse, tremtinių sąskrydžiuose, konferencijose, Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Per 25 darbo metus su koncertais aplankyta daug Lietuvos kampelių, kuriuose buvo atliekama paruošta koncertinė programa, čia mielai sutikdavo ir išlydėdavo. Po penkerių aktyvaus darbo metų išleista garsajuostė „Leiskit į Tėvynę“.
2014 m. choras pripažintas patriotiškiausiu kolektyvu rajone ir gavo Rokiškio miesto vėliavą. Garbaus amžiaus dainininkai pilni entuziazmo, ištvermės, meilės Tėvynei, – gražus pavyzdys jaunimui. Choristai geba dainuoti keturiais balsais. Jie dešimtmečiais nešė šviesą Lietuvai. Choristų nueitas kelias tampa pavyzdžiu ateities kartoms, istorija nepasikartoja savo tragiška lemtimi, bet jie tokie, kurių neįveikė net ir patys sunkiausi išbandymai.
Šiuo metu chore dainuoja 40 dainininkų.
Repertuare – dainos apie Tėvynę, Lietuvą, dainos sukurtos tremtyje, partizanų ir šiandieninių kompozitorių. Tremtiniai – Lietuvos istorijos dalis. Metai bėga, pamažu iškeliaujama Anapilin. Norisi, kad šių žmonių energija ir veiklumas nenutrūktų ir tęstųsi.
2016 m. balandžio mėn. choro vadovei Jurgitai Raugienei Rokiškio kultūros centro direktorius pasiūlė iš 0,5 etato pereiti į 0,25 etato. Jai nesutikus, 2016 m. balandžio 11 d. įteikė įsakymą dėl bandomojo darbo laikotarpio iki 2016 m. gruodžio 31 d., nors vadovė 3 metus dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir nėra gavusi jokių nuobaudų. Direktorius iš kolektyvo reikalauja ,,būti rentabiliu“, neskiria jokių lėšų koncertinėms išvykoms, o vadovė privalo ,,išsėdėti darbo valandas“, nors darbo vieta ir priemonės nesuteikiamos (nėra kompiuterio, muzikinės bibliotekos ir t.t.). Vadovo darbas turėtų būti vertinamas už darbo rezultatus.
Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išspręsti tokią nedėkingą mums visiems situaciją – padėti išsaugoti garbių senjorų chorą ir užtikrinti kūrybines sąlygas vadovei, nes panaikinus šį kolektyvą, išnyks ir dalis istorijos, kurios niekas nebeperteiks jaunajai kartai, o choristai neteks galimybės rinktis ir dainuoti.
Pridedama: Rokiškio kultūros centro direktoriaus 2016-04-11 d. įsakymas nr. 31P ,,Dėl Jurgitos Raugienės bandomojo darbo laikotarpio“.
Pasirašė Rokiškio tremtinių choro „VĖTRUNGĖ“ 32 dalyviai.
