Vorutos pilies maketas. Emilijos Briedytės nuotr.
Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas nepaneigė kalbų apie tai, kad anykštėnai ant Šeimyniškėlių piliakalnio ketina statyti Vorutos pilį.
– Jau 20 metų tie dalykai šnekami, o dabar iš tiesų projektą imasi globoti Anykščių rajono savivaldybė. Kai tokias idėjas puoselėja rajono vadovai, reikia tikėti, kad bus žengti žingsniai į priekį, – sakė muziejaus direktorius.
Anot pašnekovo, ne kas išlikę iš XIII a. pilies. Vienintelis dalykas – 1990 m. archeologinių kasinėjimų metu aptiktas pilies kontūras, perimetras: žemės sluoksnyje matėsi, kaip pilies stovėta. Todėl prieš 20 metų pilis buvo projektuojama iš XX-XXI a. patirčių.
– Vorutos pilis būtų savotiškas paminklas 13-14 a pilių statytojams. Šiandien sunku suvokti, kokiomis sąlygomis Vorutos pilis buvo statoma, kaip tai padaryti tokiame aukštyje… – kalbėjo A.Verbickas.
Kaip savo straipsnyje „Vorutos pilis” teigia iš Anykščių kilęs istorikas Tomas Baranauskas, 1990 m. archeologas Gintautas Zabiela, ėmęsis Vorutos piliakalnio archeologinių tyrinėjimų, išaiškinto iki tol nežinotas sudedamąsias Šeimyniškėlių archeologijos paminklų komplekso dalis: pagrindinis piliakalnis su 2800 kv. m aikštele, iš abiejų pusių sutvirtinta pylimais ir grioviais, du įtvirtinti papiliai ir neįtvirtinta papėdės gyvenvietė.
„Taip pat išliko Volupio užtvankos pylimas, tilto per Varelį sampilas ir senojo kelio liekanos. Šis kelias iš pilies vedė į didelį lauką, o tai atitinka Vorutos apgulties aprašyme minimą naktinį išpuolį iš pilies ir mūšį dideliame lauke”, – rašo istorikas.
– Aš žinau viena: iš vadovėlių, kokie jie bebūtų gražūs ir įdomūs, istoriją pažinti sunku. Menką turime papilyje aptvarėlį, bet jis reikalingas ir labai lankomas. Tai tėra žaidimų aikštelė. Ji randasi archeologinio paminklo teritorijoje, tačiau istorinės vertės neturi . Vis dėlto aptvarėlis mėgstamas lankytojų, keliaujančių pamatyti piliakalnio. Kasmet žaidimų aikštelės vartus atveria apie 10 tūkst. lankytojų, – sakė muziejaus direktorius.
Piliakalnis atsiveria dešinėje pusėje, visai netoli Anykščių, važiuojant į juos nuo Svėdasų pusės. Jį pastebimą daro laiptai į piliakalnio viršūnės aikštelę ir tas papilio aptvarėlis, apjuostas tvora, tarytum tvirtovė.
Pilį anykštėnai bandys atstatyti jau trečią kartą. Anot muziejaus direktoriaus, prieš dešimtmetį buvo padarytos Vorutos pilies statybos sąmatos, bet dabar jos šiek tiek pasenusios, nuvertėjusios.
– Deja, pati Lietuvos valstybė nėra apsisprendusi, ar jai reikia kurti tokius dalykus. O juk ir Vorutoje – mūsų valstybingumas. Iš arčiau galėtume pažiūrėti į XIII a. lietuvio buitį, gyvenimo būdą, statybas, karybą… Ji taptų pagarbos simboliu visokioms patirtims, – temainfo.lt sakė muziejaus direktorius A.Verbickas.
Rita Aukščionytė