„Šilelio” nuotr.
Birželio 3 d. Anykščiuose prasidėjo dvi dienas truksianti XXVIII Klojimų teatrų krivūlė (suvažiavimas).
Lietuva turi labai seną klojimų kultūrinę tradiciją, trukusią nuo XIX a. pabaigos pirmųjų slaptų teatrų ir per visą smetoniškosios nepriklausomybės laikotarpį iki antrojo Pasaulinio karo. Remiantis vikipedijos šaltiniu, 1983 m. Klaipėdos universiteto ir dėstytojo Petro Bielskio iniciatyva suremontavus Klaipėdos rajono Agluonėnų kaimo apleistą valstiečio sodybos klojimą, bandyta atgaivinti senąjį klojimų teatrą. Tai buvo įvertinta feodalinės Lietuvos propagavimu, susilaukta aštrių sankcijų. 1988 m. liepos 17 d. į pirmąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę (suvažiavimą) Agluonėnuose atvyko devyni klojimo teatrai. O 1991 m. Teisingumo ministerija įregistravo Lietuvos klojimo teatro draugijos įstatus. Iki šiol sušauktos 27 krivūlės žymių kultūros veikėjų – Jono Basanavičiaus, Motiejaus Valančiaus, kun. Jono Katelės, Juozo Vaičkaus, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Tallat-Kelpšų, Jurskių, Maironio – tėviškėse, Punsko krašte ir kt. Klojimo teatrams vadovauja beveik išimtinai Klaipėdos universiteto liaudies teatro režisūros absolventai; remiamasi jie tautodailės kūrybiniais metodais.
Ir štai senosios lietuvių teatrinės kultūros atstovai susirinko Anykščiuose.
Pirma krivūlės diena pažymėta Anykščių kultūros centre. Scena buvo suteikta Jurbarko Konstantino Glinskio teatrui (vad. Birutė Puklevičiūtė), parodžiusiam režisierės Danutės Samienės režisuotą spektaklį vaikams „Rimas pas Kęstutį“.
Čia pat įvyko ir iškilmingas krivūlės atidarymas.
Vakare klojimų teatrų mylėtojai rinkosi prie Okulčiūtės dvarelio, Anykščių centre. Čia žiūrovui lenkėsi Pasvalio Gintaro Kutkausko teatras, parodęs spektaklį „Cingu-lingu”.
Anykščių kultūros centro teatras parodė Justino Marcinkevičiaus „Daukantą”, režisuotą Jono Buziliausko.
Papildomu tos dienos spektakliu tapo Kupiškio kultūros centro Skapiškio teatro „Stebulė” spektaklis „Lietuvybes lopšys”, skirtas kunigo švietėjo Jono Katelės 185 gimimo metinėms. Šis režisierės Vitos Vadoklytės režisūrinis sumanymas buvo brandintas kelerius metus ir tapo bene ryškiausiu Rokiškio rajono Panemunėlio krašto šviesuolio, 1983 m. Naujikų kaimo klojime pastačiusio slaptą spektaklį „Nepadėjus nėr ko kasti“, gimimo jubiliejaus paženklinimu.
Birželio 4 d. krivūlė persikėlė į Niūronių kaimo Arklio muziejaus Striukų sodybos klojimą. Savo spektaklius parodys Skiemonių miestelio, Kalvarijų „Titnago”, Biržų Boriso Dauguviečio, Klaipėdos universiteto, Agluonėnų senojo klojimo teatrai.
Punsko lietuviai 17 val. krivūlę turėtų sugrąžinti į Anykščių kultūros centrą.