Anykščių Jono Biliūno gimnazija ir Anykščių regioninis parkas suvienijo jėgas mažų varlyčių apsaugai. Mokytoja Ina Gailiūnienė ir gimnazijos II klasių moksleiviai pasiryžę didinti varliagyvių saugumą jų migracijos metu: šiuo metu žūsta tūkstančiai varlių. Nuo Rubikių, Keblonių pusės mokyklon važiuojantys moksleiviai ant kelio jau matė jų, suvažinėtų.
Kai oro temperatūra pasiekia 12-13 l. šilumos, prasideda pats varliukų migracijos įkarštis: jie skuba pasiekti kitoje judraus kelio pusėje esančią balą. Tai padaryti jiems rizikinga… Viena iš apsaugos priemonių – tvorelės palei kelius; jomis nukreipiamas migruojančių varliagyvių srautas.
Idėjai įgyvendinti reikėjo ne tik darbo jėgos, bet ir specialistų patarimų apie Lietuvos varliagyvius, jų biologiją, buveines, mitybą, žiemojimą bei migraciją, o ypač apie kylančias jiems grėsmes ir galimybę juos apsaugoti.
„Turėjome sukalti 150 kuoliukų, ištiesti ir įkasti į žemę 150 metrų tinklą. Juk varlės sveria apie 30 g, gali iššokti iki 25 cm, lipti iki 50 cm ir rausti žemę, todėl tinklas turi būti ištemptas teisingai. Dar turėjome kas 25-30 metrų sukasti kibirėlius, kad palei tinklą šokuojanti varlė nepavargtų, o sulauktų savo „gelbėtojų“ ir būtų pernešta per pavojingą kelią į šalia esantį vandens telkinį. Čia varliagyviai galės poruotis ir sėkmingai neršti!” – rašo anyksciuparkas.lt.
Bet darbas apsauginės tvorelės įrengimu dar nesibaigė: moksleiviai maždaug dvi savaites vykdys stebėjimus ir fiksuos rezultatus, nustatytas vietas tikrindami mažiausiai du kartus per dieną.
Tose vietose, kur vyksta varlių migracija ir po keliu nėra įrengtos pralaidos, padėti šiems padarams gali tik žmonės. Varliukų gelbėtojai prašo gyventojų, parko lankytojų ir svečių neardyti, neniokoti ar kaip nors kitaip nesunaikinti įrengtų užtvarų.
Pavasarinės neršto migracijos būna labai intensyvios ir dažniausiai trunka tik keletą dienų, tačiau orui atšalus jos gali užsitęsti. Įdomu tai, kad po 3-4 metų jau subrendusios varlės grįžta į tas vietas, kur užaugo ir išneršia pirmąsias dėtis. Lietuvoje gyvena 13 rūšių varliagyvių, todėl bent kartą juos palaikius rankose ir įdėmiau apžiūrėjus vėliau gyvūnėlius galima nesunkiai pažinti ir nustatyti jų rūšį.
Varliagyviai – sudėtinė ekosistemos dalis, todėl jų reikšmė gamtoje yra didelė. Maitindamosi gyvūniniu maistu, varlės ir rupūžės sunaikina daug įvairių sodų, laukų, daržų augalams kenkiančių bestuburių gyvūnų –reguliuoja jų gausą. Jie sunaikina daug žmogui ir gyvūnams kenksmingų kraujasiurbių – uodų, musių mašalų, sparvų. O pačiais varliagyviais minta plėšrūs žinduoliai ir paukščiai.
Parengė Žilvinas Buivydas
Rasos Gražienės nuotraukos