Sausio 4-osios vakarą Kupiškio rajono Adomynės bendruomenė ir jos svečiai rinkosi į senąjį kaimo dvarą aptarti 2013 m. įgyvendintų projektų. Tokių – net trys.
Spaudžiama ekonominių sunkumų Adomynė prarado dalį gyventojų, tačiau šiandien nei sau, nei kitiems ji nekelia abejonių, jog kažkas čia daroma atmestinai ar dėl atsitiktinės sėkmės. Kaime gyvena per 300 žmonių, ir turbūt nė vienas nesitikėjo, kad bus padaryta tiek daug, jog net garsiai bus sušnekta apie kaimo strategiją.
Ką Adomynė turi tokio ypatingo, kas taip vienija šio kaimo žmones?
Žinoma, dvaras – gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys. Čionykščiams užteko verslumo suprasti, jog medinis istorinio paveldo statinys, kokių Lietuvoje belikę vienas kitas, skatins ne tik jų pačių iniciatyvas kurti, bet padovanos dvi galimybes, puoselėjančias kaimo ekonominę gyvastį –fondų lėšas ir turistus.
Ir štai vienas po kito įgyvendinami projektai, finansuojami savivaldybės, šalies ir Europos Sąjungos (ES) biudžetų, susidėliojo į bendruomeniškumo modelį. Jį panagrinėjęs supranti, jog sėkmės formulė sutilptų A4 formato popieriaus lape – teisingai dėliojami prioritetai.
Kai 2004 m. Lietuva įstojo į ES, adomyniečiai buvo pasirengę rašyti projektus, finansuojamus ne tik rajono, bet ir šalies bei sąjungos fondų. Bendruomenės iniciatyva parengtas projektas „Adomynės dvaro sodybos išsaugojimas ir pritaikymas viešosioms reikmėms“ jau buvo įtrauktas į Panevėžio regiono plėtros plano 2007-2014 metų prioritetų ir uždavinių sąrašą.
Bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė, pasakojusi apie 2012 m. birželio 18 d. pradėtą įgyvendinti ir šiemet gruodžio 30 d. užbaigtą projektą „Tradicijų puoselėjimas – bendruomeniškumo pagrindas“, nustebino dar vienu dalyku.
– Projektas suteikė galimybę išleisti knygą „Adomynė – mūsų namai“. Rinkdami jai medžiagą supratome, kaip nebe daug belikę senbuvių – dažnesni yra iš kitur suvažiavę ir čia įsikūrę žmonės, – pasakojo ji.
2005 m. kaimo 450 metų sukaktį šventę adomyniečiai turėjo pripažinti, kad net senasis kaimo vardas jau gerokai išsitrynė iš žmonių – net vietinių – atminties. Vadinosi jis Aluotėliais, mat anuomet priklausė Aluotų dvarui. Kai XIX a. pradžioje dvaras atiteko Jonui Ipolitui Žurauskui, kaimą imta vadinti Jonava, o kai to paties šimtmečio pabaigoje dvarą įsigijo Adomas Vilėniškis, kaimas buvo pavadintas Adomyne. Po to jau niekada niekas nebesugebėjo nusipirkti viso kaimo. Gal tik Adomynės kolūkis, jungęs aplinkinius kaimus ir apie 1985-uosius metus tapęs didžiausiu ir ekonomiškai stipriausiu ūkiu rajone. Čia dirbti buvo kviečiami jauni ir energingi žemės ūkio, transporto, kultūros ir švietimo specialistai, o šie kūrė šeimas ir statėsi namus.
Taigi prieš 30-40 metų čia būrėsi raštingi žmonės, po šalies nepriklausomybės atkūrimo vieni pirmųjų suvokę bendruomeniškumo svarbą.
Tradicijų puoselėjimo projektas dvarui padovanojo kompiuterį, daugiafunkcį aparatą, kostiumus kaimo „Jaros“ ansambliui. Buvo sukurtas bendruomenės logotipas – delnai globia ir saugo dvaro langą; pasiūta vėliava, surengtos kulinarinio ir etninio paveldo šventės; kiaušinių marginimo, floristinių kilimų gamybos, skrybėlių iš klevo lapų pynimo bei pasirengimo Kalėdoms mokymai; dvare organizuota 10 dienų vaikų stovykla; 20 žmonių vyko į Latviją, į kūrybingumo skatinimo kelionę. Bendra projekto vertė 55 176, 25 Lt
Tarsi užbėgdama įvykiams už akių, dar 2012 m. rugsėjį Adomynės bendruomenė kartu su rajono savivaldybe ėmėsi Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ finansuojamo projekto „Kupiškio rajono Adomynės dvaro tvenkinio išvalymas, teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų reikmėms“. Tai drąsus projektas žinant, kokioje gamtiniu požiūriu jautrioje teritorijoje yra tvenkinys: vietos nuotekų surinkimo talpos ne visada buvo sandarios, dalis jų turinio patekdavo į tvenkinį – visa tai lėmė jo kokybę, spartino grėsmę jam užželti. Tikimasi, kad šis beveik pusės milijono vertės projektas bus baigtas dar šiemet. O 2013-asiais dvaras pasistengė susitvarkyti savo paties kanalizacijos reikalus.
Prieš keletą metų UAB „Kupiškio vandenys“ Adomynėje įgyvendino didžiulius užmojus: sutvarkė kaimo vandens nuotekų infrastruktūrą. Tai atvėrė duris pernykščiam projektui „Adomynės dvaro vidaus nuotekų tinklų bei įvado prijungimas prie gyvenvietės nuotekų tinklų“, bendruomenei suteikė galimybę atlikti darbų už 166 298,26 Lt: buvo padaryti archiologiniai tyrinėjimai, parengta topografinė nuotrauka, įrengti kanalizacijos šuliniai, nutiesti vamzdynai, jie prijungti prie kaimo nuotekų tinklų, įrengtas tualetas, pastatyti praustuvai, plautuvės; sutvarkyta aplinka, išlyginti plotai apsėti veja.
Po šių darbų net savotiško išdidumo įgavęs dvaras belaukia, kada bus išvalytas tvenkinys: čia tikrai važiuos žmonės pamatyti, švęsti, ilsėtis.
Trečias pernai metų projektas „Kupiškio dvarų romantika“, kuriame adomyniečiai buvo Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro partneriai, irgi leidžia tikėtis turistų: buvo įgyta galimybė dvare organizuoti ekskursijas – V.Pakalniškienei suteikta gido kvalifikacija. Be to, prie dvaro pastatytas informacinis stendas, įsigyta dvariškių rūbų. Knygos „Adomynė – mūsų namai“ 300 egz. tiražą į menę atnešę Danutė ir Saulius ir buvo pasipuošę dvarponių rūbais.
Pernykščių projektų baigiamojoje šventėje adomyniečiai žaidė trejeto skaičiumi: trys projektai, trys rėmėjai, trys partneriai, trys karaliai, trys šventės, trys naujienos… Kupiškio kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius, sveikindamas bendruomenę, sėkmingai užbaigusią metų uždavinius, suskaičiavo ir tris karalienes – projektų iniciatores. Tai bendruomenės pirmininkė V.Pakalniškienė, laisvalaikio centro vadovė Rima Lapėnienė ir Adomynės pagrindinės mokyklos direktorė Danguolė Mašauskienė. Kai visa salė joms užtraukė „Ilgiausių metų“, bendruomenės pirmininkė susigraudino: ašaros plovė išgyventus sunkumus, atsakomybės naštos jaudulį, iš šeimos atimto laiko kaltės jausmą, nuovargį, jos mišo su pergalės džiaugsmu, bendruomenės dėkingu įvertinimu ir… naujų užmačių nerimu. Tokia yra iniciatyvų kaina.
Adomyniečiai dėkojo vieni kitiems, juos sveikino Šimonių seniūnijos seniūnas Žydrūnas Vanagas, rajono meras Jonas Jarutis, šio krašto verslininkas Augenijus Cesevičius, Šimonių klebonas Saulius Kumelis, pašventinęs ir bendruomenės vėliavą.
Štai kokia Adomynė! Susitelkusi ir svetinga. Graži ir senuoju mediniu dvaru, ir žmonių darbštumu.
temainfo.lt