Kur link juda Kupiškio miestas?
Jauniems kupiškėnams bei vietos bendruomenei vis dažniau ir dažniau kyla klausimas: kur link juda Kupiškio miestas?
Panagrinėjus Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. strateginį planą galima rasti netgi tris prioritetus: išsilavinusi, saugi, sveika visuomenė; verslo aplinkos gerinimas ir turizmo plėtojimas; darni gyvenamosios aplinkos plėtra. Taigi atsakymas paprastas: Kupiškis siekia sukurti gerą aplinką verslui ir turizmui… Ar tikrai?
Kirba abejonė: Kupiškis nėra pajėgus vienu metu kokybiškai vystytis dviem – verslo ir turizmo – kryptimis. Žinoma, tai gali būti autoriaus skepticizmo apraiška, todėl kupiškėniško verslo plėtojimą palikime ateičiai – apžvelkime tai, kas padaryta, daroma ir planuojama daryti turizmo srityje.
Kupiškio savivaldybės tinklalapyje yra du viešai prieinami dokumentai, kuriuose kalbama apie turizmą: jau minėtas Plėtros iki 2020 m. strateginis planas bei Turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas.
Pirmame dokumente galime rasti daugybę – 14 – įvairių tiesiogiai su turizmu susijusių projektų, laikotarpiui nuo 2011 iki 2020 metų. Kaip visada, taip ir šįkart, kyla klausimų: ar verta juos įgyvendinti, jei nė viena priemonė nesiūlo nieko inovatyvaus? Ir tai ne autoriaus nuomonė, tai – faktas: kas galėtų pritraukti naujų turistų, jei tik kelios priemonės – kempingas šalia „Kupiškio marių vilos“, kelios Lėvenyje pritaikytos vandens turizmui priemonės ir medžioklės pramogos – tėra skirtos pridėtinei vertei kurti, arba pinigams pritraukti į mūsų rajoną?
Marių vandens ir sniego parkas tėra vienintelis Kupiškio turizmo produktas, galintis miestui atnešti pinigų!
2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos baigėsi – laikas skaičiuoti, kas tuo laikotarpiu buvo nuveikta turizmo vardu. Nelabai kas…
Akivaizdu: tvarkytos Kupos ir Lėvens pakrantės, marių ir Pyragių ežero paplūdimiai, įkurtas marių vandens ir sniego parkas. Ir, gerbiamieji, pastarasis tėra vienintelis Kupiškio turizmo produktas, galintis miestui atnešti pinigų!
Kaip 2014-aisiais sekėsi vandens ir sniego parkui? Gauta 24 308 Lt, arba truputį daugiau nei 7 tūkst. eurų. Dėl sniego parko šių eilučių autorius turi didelių pamąstymų: ar sezoniškumui mažinti siūloma ši žiemos pramoga? Iš šios sumos reikėtų atimti darbuotojų išlaikymo sąnaudas, ir lieka nedaug. Tuo mes dar galime džiaugtis…
Būtina paminėti tikrą ir vienintelį turizmo projektą Kupiškio rajone – Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblį. Jam restauruoti ir jį pritaikyti turizmui iš ES iždo išleista 145 554, 67 Eur. Ar Palėvenė taps traukos objektu, ar tai atneš kokią naudą Kupiškio rajonui? Ar bus vienuolyne paslaugų, už kurias tūlas išleis kokį centą. Jei taip, valio! Jei ne? Jei ne, tai bus dar vienas objektas, kuriuo džiaugsimės mes, Kupiškio rajono gyventojai.
Keitėsi valdžia ir, reikia pasakyti, gerai, kad ji pasikeitė. Dabartinė gali sakyti: ana valdžia buvo bloga ir per šešerius metus nesukūrė Kupiškio kaip turistinės vietovės, viliojančios turistus iš „margo svieto”. Ką žada nauja valdžia? Juodai ant balto viskas išdėstyta Turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane.
Antai Kupiškyje – tik neaišku kada – turi atsirasti daug turistinės informacijos stendų ir nurodomųjų ženklų, Lėvens upės prieplauka ir jau apkalbėtas naujas kempingas prie Kupiškio marių vilos. Sunkioji artilerija – sveikatingumo ir sveikatos kompleksas, diskgolfas (kas tai bebūtų), minigolfas, riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parkas, vaikų žaidimo, paplūdimio tinklinio, lauko treniruoklių, apžvalgos ant piliakalnio aikštelės ir smulkios maudyklos bei atokvėpio vietelės.
Bandant studijuoti labai prastos vizualinės kokybės Kupiškio rajono specialųjį planą matome, kad mūsų rajone žada atsirasti žiemos sporto inventoriaus nuomos punktas, lygumų slydinėjimo trasa, snieglenčių, orlaivių, pramogų parkai, dažasvydis, pėsčiųjų promenada, smagusis spanguoliavimas, irklavimo bazė, žvejų motelis ir stovyklavietė. Planai išties ambicingi, bet…
Kaip skelbia VšĮ TVIC nuostatai, šios įstaigos pagrindinis veiklos tikslas – tik teikti informaciją ir, ko gero, tik tiems 4773 turistams per metus.
Leiskite užduoti Jums paprastą klausimą: kodėl 2014-aisiais Kupiškį aplankė 4773 turistai? Anykščiuose tiek pabuvojo per pusę rugpjūčio mėnesio, o per 2014-uosius – 50 889. Ir tuomet jokio kažkokio Medžių lajų tako ten nebuvo… Kitas klausimas: kodėl turizmo plėtros priemonių įgyvendinimu užsiima Kupiškio rajono administracija? Ar neturėtų tai būti atsakomybė tos institucijos, kurioje dirba turizmo specialistai? Deja, ne.
Kaip skelbia VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) nuostatai, šios įstaigos pagrindinis veiklos tikslas – tik teikti informaciją ir, ko gero, tik tiems 4773 turistams per metus. Gi Anykščių turizmo centro nuostatose yra tokia eilutė: „Anykščių rajono populiarinimas Lietuvoje ir užsienyje, patrauklaus ir svetingo įvaizdžio kūrimas ir sklaida – taip prisidedant prie rajono ekonominės ir aplinkos gerovės stiprinimo.“ Štai koks anykštėnų, besirūpinančių krašto turizmo vystymusi, pagrindinis tikslas.
Šių eilučių autoriaus nuomone, už turizmą atsakingų Kupiškio rajono institucijų – rajono Savivaldybės administracijos, Kupiškio rajono TVIC) požiūris yra toks: kam kurti kažką, kas kurtų pridėtinę vertę ir pritrauktų daugybę turistų, jei per metus mus teaplanko 4773 turistai. Panašu, kad ir tedaroma tiek, kad patenkinti 4773 turistų poreikius, tačiau nesukama galvos, kaip Kupiškį paversti tokiu turizmo centru, kuris padėtų papildyti rajono biudžetą. Priminsiu: turizmo plėtra yra Kupiškio rajono vienas iš strateginio plano prioritetų. Panašu?
Turistai, į Anykščius atvažiavę dėl lajų tako, aplanko ir mokamus rajono turistinius objektus.
Žvelgiant į ateitį – jei visos numatomos priemonės bus įgyvendintos (nuo golfo iki snieglenčių parkų), – vargu ar mums pavyks kažką pasiekti. Norint atsikovoti per vienuolika metų (tiek laiko mes jau esame Europos Sąjungoje) praloštas pozicijas reikia kažko unikalaus, niekur nematyto traukos objekto. Na, negražu girti kitus, bet kažkam užteko pastatyti geležies krūvą medžių viršūnių aukštyje, ir tame rajone viskas apsivertė aukštyn kojomis. Beje, tas rajonas turėjo taip išvystytą turizmo infrostruktūrą, kad turistai, atvažiavę dėl nemokamo lajų tako (čia tiems, kurie sakys, kad tas šis takas nekuria pridėtinės vertės), aplankė mokamus Arklio muziejų, vasaros-žiemos rogučių Kalitos kalną, SPA, „Bangenio” baseiną, kavines (net ir nevisai kokybiškai dirbančias), viešbučius.
Nemanykit, kad autorius nesupranta, jog Kupiškio rajoną lyginti su Anykščių rajonu yra tiesiog nepadoru, tačiau autorius tikrai nemato reikalo lyginti Kupiškį su tais rajonais, kurie apskritai pamiršo žodžio „turizmas” reikšmę. Noriu, kad Kupiškio rajono vadovai ir TVIC matytų tuos, kurie dirba gerai, ir, nekartodami svetimų klaidų, patys darytų dar geriau.
Per 25 nepriklausomybės metus Kupiškis išsaugojo arba sukūrė tris unikalius, niekieno Lietuvoje neturimus traukos objektus. Tai Adomo Petrausko baigiantis sugriūti muziejus, Uošvės liežuvio marių pusiasalis bei vandens ir sniego parkas. Tiesa, tokį, kaip pastarasis, turi ir kiti, bet man reikia bent trijų objektų.
Daug kas kritikuoja, kad pas mus nėra viešbučio miesto centre, restoranų, pramogų. Gerbiamieji, jų ir nebus, jų ir nereikia, nes mes patys, rajono gyventojai, viso to neišlaikysime, o miesto turtus valdantieji neinvestuos į tokius objektus: juk mus lanko viso labo 4773 turistai.
Turime net du renginius, skirtus ne tik mūsų rajonui. Tik tokie renginiai mums ir turėtų rūpėti, nes jie gali atnešti papildomų pajamų į rajono biudžetą. Kalbu apie Tarptautinį triatlono etapą Kupiškyje ir Tarptautinį folkloro festivalį „Lingaudala”. Šie renginiai yra potencialus pajamų šaltinis: sukviečia dalyvius, lankytojus, o šie čia leidžia savo pinigus nakvynei, maistui ir pramogoms. Daug gal ir neišleidžia – neturim mokamų pramogų tiek daug. Na, amatininkai perka prekybos leidimus, turi galimybę prekiauti vietos dailininkai. Kažkodėl viešai neskelbiama, kiek Kupiškio rajono savivaldybei kainuoja suorganizuoti tokį renginį ir kiek jis uždirba? Kiek tokie renginiai garsina Kupiškį? Ar jie pritraukia naujų turistų? Autoriaus nuomone, nepritraukia: 2014 m. mūsų kraštą teaplankė 4773 turistai.
Ką daryt?
Bendruomenė, verslas, miesto taryba, TVIC, kaimo ir miesto VVG gali susėsti, paruošti turizmo strateginį planą ir iki 2020-ųjų suplanuoti 200 000 turistų. Žinoma, laikantis taisyklės, kad turistas – žmogus, turistinėje vietovėje praleidęs bent vieną naktį ir, geriausia, – ne pas draugą, o apgyvendinimo įstaigoje. Sakote, neįmanoma. Pritariu. Bet tai vis tiek geriau, nei investuoti į aplinkos tvarkymą, pastatų atnaujinimą. Nei tada, kai dar jie buvo gražūs, nei dabar restauruoti, jie netraukia žmonių, todėl dar neturėtume eikvoti energijos toms sritims, kurios vargu ar įsiūbuos masinį turizmą. O jei investuosime į novatoriškus ir tikrai niekur nematytus objektus, kurie bus įdomūs kitų rajonų, miestų, šalių žmonėms? Taip būtų geriau.
Paprastas siūlymas: investicija bent į dviejų, bet unikalių mokamų objektų statybą (idėjas galima aptarti su visuomene; turiu ką patarti). Tai pritrauks turistus. Derėtų investuoti ir į turizmo infrostruktūrą: du viešbučiai, SPA. Sakysit, Savivaldybė viešbučių nestato. Bet ji gali sukurti infrastruktūrą turizmo verslui, kaip Anykščių rajono savivaldybė ją sukūrė „SPA Vilnius Anykščiai”.
Reikalingos ir kelios smagios mokamos paslaugos – golfas, orlaivių parkas. Juk vis tik turime tikėti, kad tie unikalūs objektai pritrauks žmonių, o jie savo ruožtu išleis pinigus, kurie pildys biudžetą. Ar daug investuojame į edukacines amatų sritis? Reikalingas mokamas, bet ne toks, kad galvą ryte skaudėtų, alaus kelias. Galėtų atgimti kupiškėnų duonos kepimo tradicijos; o kur dar žymieji ir skanieji „kupiškėniški pakišuoliai”…
Reikia pinigų ir kultūros renginiams. Bardų muzikos festivalis puikiausiai tiktų A.Petrausko muziejuje; muzikos ir menų festivalis – Uošvės liežuvyje; atgaivintas spektaklis „Senovinės kupiškėnų vėstuvės” irgi gali turėti savo formatą. Tai taptų ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos ar net tarptautinė pramoga. Žiūrėk, ir tikros vestuvės čia įsipaišytų.
O vakare, kai viskas nurimsta, žmogus nori atgaivos, už kurią yra pasirengęs mokėti.
Kodėl Kalėdiniam bėgimui nesugalvoti temos: „Prieš vaikų badą”, „Prieš rusišką propagandą”, „Rugsėjo 11-osios aukoms atminti”… Laisvė fantazijai!
Svarbiausia, žinoma, – marketingas! Kalbu ir apie reklamą, ir apie renginių kokybę. Jei Kupiškio mieste organizuojamas Grand žiemos-eglutės įžiebimo renginys, galbūt, vertėtų pasistengti, kad tokį renginį norėtų matyti vaisa Lietuva.
Kodėl Kalėdiniam bėgimui nesugalvoti temos: „Prieš vaikų badą”, „Prieš rusišką propagandą”, „Rugsėjo 11-osios aukoms atminti”, (laisvė fantazijai!) – tereikia pranešti nacionalinei televizijai, jog bėgsime susikibę rankomis, vienoda apranga – sudominkim spaudą: ne tik nemokamai apie tai rašys, bet dar ir lenktyniaus kuo įdomesniais faktais, kaip atsitiko prieš Medžių lajų tako atidarymą.
O investavus pinigų galima gauti eterį kurios nors nacionalinės televizijos laidoje, ir reklamuoti renginį dar prieš jam prasidedant – taip raginti visos Lietuvos žmones atvykti į Kalėdinį kupiškėnų bėgimą „Už Kupiškio marių vėžius!”
Būtina investicija ir į miesto puošybą. Juk galima papuošti visą miesto centrą: nuo mūsų nuostabios bažnyčios iki kiekvieno pastato ar medžio – pakerėkim svečius. Juk į nediduką Kavoliškio miestelį šalia Rokiškio prieš Kalėdas važiuoja visa Lietuva. Tiesa, pinigų iš to užsidirbti jie taip ir nesugeba…
Bėgimas, be abejo, turi prasidėti laiku. Juk šių metų visiems bėgikams grėsė falstartas.
Gerbiamieji, yra daug savivaldybių, kurios padarė labai gerų turizmo plėtros sprendimų, bet dėl prasto „piaro” ir reklamos trūkumo apie juos dar nežinome.
Valdišką atlyginimą gaunančių Kupiškio krašto žmonių abejingumas kartais glumina ir nuvilia. Štai ištrauka iš Kupiškyje gerai žinomų žmonių pokalbio socialiniame tinkle apie „Svajonių Kupiškį”.
– Kupiškėnai turi vienas kitam pasakyti daugiau gražių teigiamų dalykų, ir Kupiškyje bus šilčiau.
– nu tikrai, del Dievo ir mano meiles – pasamdyk si „analitika” (mane, aut. past.) ar savo vieta bent menesiui jam uzleisk, o pats kur Maldyvuose pailsek, apie Kupiskeli vietiniams papasakok, atsipalaiduok siek tiek – grizes neatpazinsi savo miesto!!! Gal isties jis rankomis dirba tiek pat, kiek liezuviu (pasisakymas netaisytas, aut. past.).
Žinote, kodėl apie Kupiškį sunku pasakyti kažką gražaus? Nes tu būsi išvadintas „analitiku”, kuris tevertas mėnesio įrodyti savo vertę, pakeisti miestą „neatpažįstamai”. O juk patys ir po dešimtmečio tebetrypčioja vietoje, ir, jei ne spauda, net vietiniams nelabai būtų žinomi…
Šių eilučių autoriui, deja, niekas ir mėnesio neduos – taip ir liks paprastu analitiku. Tačiau jis bent pabandė.
Ar raitosimės rankoves padirbėti dėl Kupiškio?
Edvinas Mikėnas
Turizmo sektoriaus valdymo magistrantas
temainfo.lt archyvo nuotraukos