Kas gi tie „Baltų ainiai”
Per mokyklines pavasario atostogas Rokiškio atviras jaunimo centras (AJC) „Baltų ainiai” Žiobiškyje organizavo dviejų pamainų sukarintą jaunimo stovyklą.
– Ją rengiame jau penktą kartą. Per pavasario atostogas veikė dvi stovyklų pamainos; į kiekvieną susirinko per 20 Rokiškio rajono 14-20 metų jaunuolių; skirstėmės į grupes, vykdėme karinių veiksmų imitaciją, – temainfo.lt pasakojo Aleksandras Melnikovas, krašto apsaugos savanorių pajėgų atsargos karininkas, būrio vadas, AJC „Baltų ainiai” vadovas.
Iki 2014 m. Rokiškyje veikė Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainių” Rokiškio skyrius; buvo vykdoma švietėjiška ir ekologinė veikla. Organizacija tobulėjo, rašė projektus, imta plačiau ir aktyviau dirbti su jaunimu.
Pernai nuspręsta draugiją reorganizuoti ir pavadinti AJC „Baltų ainiai”. Toks pavadinimas labiausiai atitiko centro veiklos pobūdį, ypač po to, kai susikūrė ir po centro sparnu prisiglaudė airsoft šratasvydžio klubas „Jotvingis”, kviečiantis į sukarintas jaunimo stovyklas. Šios tampa vis labiau mėgstamos vaikinų ir merginų; į jas kviečiami instruktoriai – „Jotvingio” nariai, kurių dažnas turi kareiviškos patirties, yra tarnavęs krašto apsaugos savanorių pajėgose ar šaulių gretose.
– Sudėtingoje geopolitinės situacijos akivaizdoje ir stengiamės jaunimą mokyti tvarkos, disciplinos ir karinės taktikos, populiarinti Lietuvos kariuomenę, – teigė A.Melnikovas, vadovaujantis ir „Jotvingių” klubui.
Trys kareiviškos dienos
Žiobiškis – puiki vieta stovyklauti. Pušynas labai tinka karo imitacijai, o neseniai suremontuota Rokiškio jaunimo centro Žiobiškio poilsiavietė – nakvynei: čia įrengti miegamieji, valgykla, virtuvė.
Sukarintos stovyklos dalyviai susipažįsta neformalioje aplinkoje: žaidžiama, dalijamasi pareigomis. Aleksandras, turintis Vilniaus edukologijos universiteto neformalaus ugdymo trenerio diplomą, „Baltų ainiams” vadovaujantis jau nuo 2008-ųjų, puikiai pažįsta jaunimą, žino jo poreikius.
Antroji diena būna užimta mokymais, karinių įgūdžių įsisavinimu – kaip judėti esant sąlyčiui su priešu ir jam nesant, kaip teisingai užimti pozicijas ir jas palikti – bei treniruotėmis.
– Vaikinai ir merginos, naudodamiesi šratasvydžio įranga, mokosi būti kariu. Mūsų tikslas ir yra ugdyti pilietišką, patriotišką asmenybę, mylinčią savo Tėvynę, pasiryžusią ginti kraštą ir jo žmones, – teigė AJC „Baltų ainiai” vadovas, Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantis jau 12 metų.
Aktyvioji fazė tęsiasi ir naktį
Po mokymų ir treniruočių prasideda kariniai veiksmai. Yra keletas stovyklos scenarijų, tačiau kiekvienas pasideda koviniu įsakymu atlikti užduotį. Štai apibūdinama situacija: stovyklautojai – beginkliai partizanai priešo užnugaryje – gauna nurodymą, kur susitikti su informatoriumi, kuris ir pasakys, kaip susirasti ginklus; viena iš trijų grupių papuola į nelaisvę; likusios dvi, į stovyklą grįžusios su ginklais, gauna naują užduotį – išvaduoti draugus; gavę koordinates – žemėlapį, kuriame pažymėta priešo dislokacijos vieta, partizanai keliauja vaduoti bičiulių; įvyksta grumtynės, išgelbėtieji ir jų išvaduotojai grįžta į bazę.
Veiksmas vyksta be pertrūkio; jis prasideda dieną ir baigiasi kitos paros ryte. Grįžusieji į bazę gauna naują užduotį: nukrito lėktuvas; likę gyvi jo įgulos nariai kovoja su lėktuvą supančiu priešu; komandos vyksta į įvykio vietą, atkovoja savo sužeistus draugus ir parneša juos į bazę, kurioje irgi nėra saugu: nuolat puldinėja priešas, stengiasi nuginkluoti sargybinius.
Naktį žvarboka, protarpiais norisi miego.
Stovykla baigiasi priešo bazės ataka ir jo nuginklavimu – stovyklos dalyviai įveikia nedidelę, bet patyrusių instruktorių komandą.
Ginklai visai kaip tikri
Anot AJC „Baltijos ainiai” šaudymo instruktoriaus Audriaus Kublicko, stovykloje naudojami šautuvai – tikrų ginklų kopija; jie tokio pat svorio ir dydžio, netgi padaryti labai realistiškai, su veikiančiomis detalėmis, kai kurios netgi atitinka tas pačias funkcijas; naudojami kalmatoriai – taikikliai, leidžiantys taikytis abiem atmenktomis akimis. Visi ginklai veikia elektropneumatiniu principu: variklis užtraukia spyruoklę ir ją paleidžia – taip išstumiamas oras ir išmušamas 6 mm šratukas. Pastarasis yra ekologiškas, ant žemės jis suyra, neteršdamas gamtos. Beje, ratukai nėra pigūs: 20 kg jų maišas kainuoja 200 Eur. Efektyvus ginklų šaudymo nuotolis – apie 30 metrų.
– Ginklas yra saugus. Šaudyti draudžiama, jei priešininkas atsidūrė arčiau nei per 5 metrus. Kai priešininkas atsiduria per arti, rėkiama: „Griūk negyvas!” Šaunant iš 5 m atstumo odoje atsirastų dėmelė ar žaizdelė. Šiaip šūvis palieka tik įžnybimo pojūtį, o į storą rūbą atsimušusį šratuką gali tik išgirsti. Kiekvieno žaidėjo sąžinės reikalas prisipažinti, kad „kulka” kliudė, – pasakojo instruktorius A.Kublickas, savo sportine veikla pelnęs kulkinio šaudymo pirmą atskyrį.
A.Kublicko šeimos duona yra šaudymas: mama buvo šaulė, tėtis ir brolis – šaudymo treneriai, mamos brolis ir pusbrolis – šauliai.
– Šaudykla tapo mano antraisiais namais; taip jau atsitinka, kai tėtis – treneris. Aš ir pats turėjau tapti treneriu, bet paviliojo kompiuterija. Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad pernai pas mus įsikūrė „Baltų ainių” airsoft šratasvydžio klubas „Jotvingis” – iškarto prie jų prisijungiau. Klubo nariai organizuoja panašias vienos dienos karines stovyklas, susiplanuoja veiksmus ir kaunasi. Tai puikios imitacinių karo veiksmų, o ir sporto treniruotės, – sakė instruktorius.
„Apsiginkluoti” padėjo projektas
– Konvencinėms kovoms „Jotvingis” turi amerikietiškojo M-4 automatus, kurių įvairias modifikacijas naudoja mūsų krašto kariuomenė, prototipus. Priešas imitacinėse kovose „šaudo” automato AK-47 kopijomis. Jos nepigios; kiekviena kainuoja apie 160 Eur. Abiejų rūšių ginklų turime po 10, juos įsigijome vykdydami LEADER programos finansuojamą projektą „Kaimo jaunimo organizacijų tinklo vystymas”, – pasakojo A.Melnikovas.
– Todėl ir norime vaikinus ir merginas įtraukti į tokią veiklą, kad jiems būtų lengviau apsispręsti, kur pasukti baigus mokyklą: eiti į kariuomenę ar rinktis Krašto savanoriškas pajėgas; ir apskritai ar jiems tinka ši veikla, – sakė A.Melnikovas
AJC „Baltų ainiai” rėmėjų neturi. Stovyklautojams dvi didžiules picas padovanojo picerija „Pipirini”, dvi dėžes bandelių – UAB „Darola”. Beje, „Pipirini” įsipareigojo pavaišinti stipriausios – šiuo metu „Alfa” –komandos narius. Rokiškėnams dalyvauti tokioje stovykloje kainuoja 10 eurų.
Į sukarintas stovyklas AJC „Baltų ainiai” kviečia ir kitų rajonų jaunimą, arba patys tokias stovyklas gali organizuoti bet kuriame rajone.
Kario gyvenimas nėra lengvas, bet jis vilioja daugelį jaunų žmonių, – temainfo.lt sakė AJC „Baltų ainiai” valdybos pirmininkas, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos studentas.
Rita Briedienė