Rugsėjo 6 d. Rokiškyje, Sinagogų gatvėje, visuomenė buvo supažindinta su Rokiškio krašto muziejus inicijuotu projektu „Rokiškio sinagogų vietos įamžinimas“. Jo tikslas – Rokiškio krašto istorinės atminties puoselėjimas, pilietinės, daugiakultūrės visuomenės ugdymas, tolerancijos minties sklaida.
Ilgą laiką Rokiškio miesto praeitį tyrinėjusiems istorikams nebuvo žinoma, kaip atrodė Rokiškio sinagogos. Iš kartografinių šaltinių buvo aišku, kad Rokiškyje jų būta keturių. Viena – Pirties gatvėje, kitos trys – Sinagogų gatvėje.
1866 m. Rokiškio miesto centrinės dalies plane – jis saugomas Rokiškio Apaštalo ir Evangelisto Šv Mato bažnyčios archyve. – Sinagogų gatvėje yra pažymėti du pastatai su prierašu „Еврейская шкала“ (žydų škala). Škala – tai religinės paskirties pastatas – maldos namai, kuriuose buvo studijuojamas Talmudas. Skirtumas tarp sinagogos, maldos namų ir religinės mokyklos yra tas, kad sinagogos lankomos iškilmingomis progomis, per šventes, o maldos namai ir religinės mokyklos skirtos kasdieniniam Šventojo Rašto skaitymui.
1891 m. Rokiškio miesto plane – šis saugomas Ukrainos nacionaliniame centriniame istorijos archyve – jau yra pažymėtos keturios sinagogos (maldos namai): viena – Pirties gatvėje ir trys –Sinangogų gatvėje. Jos paženklintos prierašais: „еврейскiя обществ. синагоги“.
Tokia pat situacija pavaizduota ir 1921 m. Alberto Talačkos braižytame Rokiškio miesto plane, kuris saugomas Rokiškio krašto muziejaus fonduose (RKM 4469). Bendraujant su litvakų bendruomene užsienyje iš Spielbergų šeimos archyvo į viešumą pateko 1937 m. sukurtas filmas „Trip to Lithuania“ („Kelionė į Lietuvą“). Jo kadruose šmėsteli vaizdai su Rokiškio sinagogomis.
2013 m. minint Europos žydų kultūros dienas buvo organizuota ekskursija po Rokiškį pristatant litvakų palikimą. 2014 m. parengtas leidinys „1930–1940 m. Rokiškis – Sanos Meleraitės ir Matildos Olkinaitės akimis“ , vyko filmo „Vilniaus getas“ peržiūra.
Šių metų Europos žydų kultūros dienos tema „Tiltai“, tad ir nusprendėme nutiesti istorinį tiltą tarp dviejų kultūrų, dviejų bendruomenių. Nes juk tai yra mūsų visų miesto istorija, o ne dvi atskiros žydų ir lietuvių istorijos.
Taip ir gimė šis projektas nors pradžioje buvo planuojama tik apie atminimo stendą Sinagogų gatvėje su žemėlapių fragmentais ir trumpa Rokiškio litvakų bendruomenės istorija. Tačiau susipažinus su kraštiečiu architektu Aurimu Širviu atsivėrė naujos galimybės. Jis pasiūlė 3D grafikos programomis atkurti buvusių sinagogų vaizdus. Sekė ilgas darbas studijuojant istorinius ikonografinius ir rašytinius šaltinius.
Daugelis klausia, kodėl man rūpi litvakų istorija, kultūra. Klausia, gal pats esu žydas? Esu lietuvis, kuriam rūpi ir kuriam yra įdomi savo krašto, savo valstybės istorija.
Žydų bendruomenė Lietuvoje savo pradžią gali skaičiuoti nuo XIV a. Rokiškio žydų bendruomenės gyvavimo faktus jau apčiuopiame 1634 m. Vendragovskio inventoriuje, kur minimas žydas, Rokiškio dvaro karčemos nuomininkas. Yra nuomonių, kad Rokiškio žydų bendruomenė gali būti viena seniausių Lietuvoje ir jos pradžia siekia dar senesnius laikus.
LDK visą laiką buvo didžiausias tolerancijos centras visoje Europoje, todėl čia plūdo kituose kraštuose engiami žydai. Litvakai (LDK teritorijoje gyvenę žydai) gyveno nuo Kuršo iki Juodosios jūros. Ir ši didžiulė bendruomenė įnešė milžinišką indėlį į Lietuvos istoriją, bendrą visos valstybės kultūrą.
Pasaulio litvakų bendruomenė labai džiaugiasi ir visokeriopai palaiko šią iniciatyvą. Prie stendo informacinės dalies parengimo prisidėjo Žydų kultūros ir informacijos centro kolektyvas, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė Dr. Jurgita Verbickienė. Tekstus vertė Litvakų bendruomenės užsienyje atstovai: į anglų – kalbą Philip ir Aldona Shapiro, į jidiš – Ellen Cassedy, Andrev Casselas ir prof. Abrahamas.
Džiaugiuosi tokiu šio projekto susidomėjimu, ir jau su Aurimu planuojame kitus projektus. Gal tai bus informaciniai stendai kituose Rokiškio rajono miesteliuose, kuriuose gyveno žydų bendruomenės.
Į rugsėjo 6-osios renginį susirinko nemažas būrys rokiškėnų, kuriems įdomi gimtojo miesto istorija. Atvyko Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algimantas Gurevičius ir Vilniaus jidiš instituto profesorius Dovidas Katzas, kuris į rokiškėnus kreipėsi jidiš kalba, kuri mūsų miesto gatvėse nebeskambėjo virš 70 metų.
Informacinį stendą atidengė Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis ir Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.
Informacinis stendas parengtas vykdant Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą „Rokiškio sinagogų vietos įamžinimas“.
Giedrius Kujelis
Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas
Ingridos Kujelės nuotraukos