Ar stipriai pajusime Rusijos draudimą įvežti jautieną, kiaulieną, paukštieną, žuvį, sūrius, pieną ir jo produktus, daržoves ir vaisius? Apie tai kalbėjome su rajonų vadovais. Nuomonės teko klausti ir verslininkų – jie situaciją žino geriau, nei valdininkai.
Apie tai, kas Kupiškio rajone taps susidariusios situacijos įkaitais, kalbėjome su šio rajono savivaldybės mero pavaduotoju Algirdu Navicku. Jam skambinome ne tik todėl, kad šiuo metu jis laikinai eina rajono vadovo pareigas, bet ir dėl to, kad A.Navikas yra rajono tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas.
– Manau, jog labiausiai nukentės žemės ūkyje dirbantys žmonės. Jau šiandien aišku, kad mažės pieno supirkimo kainos, susiformuos problema – kur tą pieną dėti?
– Kiek rajone yra pienininkystės ūkių?
– Negaliu tiksliai pasakyti.
– O kiek rajone kiaulių augintojų?
– Yra Rudilių kiaulių kompleksas ir dar, sako, kažkoks mažesnis yra. Bet tai – ne mano sritis; kreipkitės į Žemės ūkio skyrių, pasakys tiksliai, – patarė komiteto pirmininkas.
(Žinant, kad dėl Afrikinio kiaulių maro Kupiškio – kaip ir Anykščių bei Rokiškio – rajonas yra įtrauktas į padidintos rizikos teritoriją, sunku suvokti tokį menką domėjimasi esama situacija.)
– Nemanau, kad dėl Rusijos draudimų labai nukentės Rudiliuose įsikūręs „Kupiškio Akmenlitos“ kiaulių kompleksas arba jų dukterinė įmonė „Paryžė“ prie Subačiaus. Ši bendrovė augina ir parduoda kiaules Lietuvos rinkai. Neseniai teko domėtis: ji augina apie 7 tūkst. kiaulių, – sakė buvęs ilgametis Kupiškio rajono meras Leonas Apšega, rajono tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas.
UAB „Kupiškio Akmenlita“ direktorius Nerijus Jėcka pavirtino, jog dėl susidariusios situacijos bendrovė – ko gero – pajus netiesioginius nuostolius: įmonės, perkančios kupiškėnų kiaules ir gaminančios produkciją Rusijos rinkai, mažins kiaulienos poreikius.
– Timptelėk vieną šaką, pajudės ir kitos: krovinių pervežimo paslaugas teikiančios rajono įmonės „Gilota“, „Nodora“ mažins krovinių pervežimo apimtis, mažės kuro pirkimo kiekiai, technikos aptarnavimo paslaugų mastai ir t.t. Rajone dirba apie 200 tolimųjų reisų vairuotojų. Aišku, kad situacija palies ir juos. Kokių priemonių imsis valstybė? Jei bus nuspręsta padengti milijoninius nuostolius žemdirbiams, vežėjams, tuomet biudžetinėms įstaigoms teks palūkuriuoti algų, seneliams – pensijų. Ar didės prašančiųjų pašalpų skaičius? Ko gero. Išlieka ir konkurencijos grėsmė. Iki šiol lietuviai važiavo į Lenkiją pigesnių prekių, dabar lenkai patys jų atveš. Šie dalykai palies mus visus, – kalbėjo L.Apšega.
Rokiškio rajono mero patarėjas verslui ir investicijoms Valerijus Rancevas patarė kreiptis į rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių, tiesa, sakė, jog ir jam pačiam nepavyko sužinoti pienininkystės ūkių skaičiaus.
– Kaip manote, ar yra grėsmė rajono biudžetui? – klausėme V.Rancevo.
– Kol kas biudžetą vykdome labai neblogai. Per šešis šių metų mėnesius lėšų surinkta beveik tiek, kiek ir planuota. Ar didės bedarbių skaičius? Dar ir patys verslininkai neskelbia savo planų, – sakė jis.
– Rokiškis turi didžiulę krovinių pervežimo įmonę „Rokauta“. Ar teko kalbėti su šios bendrovės vadovu, ar „Rokauta“ patiria sunkumų?
– Prieš keletą dienų buvome susitikę su rajono verslininkais, aptarėme artėjančios miesto šventės ir kitus reikalus. Mums nebuvo užduota klausimų dėl Rusijos draudimų, – paaiškino V.Rancevas.
– Šiandien man jau skambino iš Darbo biržos ir klausė, kiek mes atleisime darbuotojų. Tai turbūt ir yra valdžios rūpestis verslu? Kol kas sunku kalbėti ir ką nors prognozuoti. Valdžios dėmesį jaučia tik žemdirbiai. Vežėjai jau yra išgyvenę ne vieną labai sunkią situaciją, išgyvensime ir dabar. Vis dėlto neabejoju, bus sunku, – sakė UAB „Rokauta“ direktorius Rimantas Sakaitis.
Rokiškio UAB „Ivabaltė“, teikianti muitinės tarpininko atstovo, krovinių pervežimo paslaugas bei prekiaujanti žemės ūkio technika, neblogai jaučia susidariusią situaciją.
– Muitinės sandėlio paslaugų nebereikia bendrovei „Rokiškio sūris“. Jei savivaldybė žino, koks yra „Rokiškio sūrio“ indėlis į rajono biudžetą, ne taip sunku jai paskaičiuoti, kaip tas biudžetas keisis. Kitą savaitę dar ne, bet po dviejų-trijų mėnesių biudžeto pokyčius pajusime. Kai valdžia dirba tik dėl valdžios, yra labai patogu nežinoti situacijos ir neskaičiuoti. Mes patys planuojame mažinti transporto ūkį. Sunku spėlioti, kaip pavyks tai padaryti, nes panašiai planuoja ir kitos krovinių pervežimo įmonės. Stebėsime rinką ir svarstysime, ar galime išlaikyti visus 150 darbuotojų, ar esame pajėgūs išsaugoti dabartinius jų atlyginimus, – sakė UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis.
Padėtis iš tiesų sunkiai prognozuojama. Gal didieji politikai jau netrukus sės prie derybų stalo, o mažieji politikai nė nepajus poreikio pažinti susidariusią padėtį. Tačiau tiems, kurie pažįsta skaičius, lengviau orientuotis arba persiorientuoti.
Rita Briedienė
Emilijos Briedytės iliustratyvi nuotrauka