Baigėsi XXX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams 2014”, skirtas Teatrų metams; išdalintos premijos ir dovanos, teatrams ir festivaliui išsakyti sveikinimai ir linkėjimai.
Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė dėkojo Vilniaus teatrui „Lėlė”, Panevėžio Juozo Miltinio ir Šiaulių dramos teatrams, visus 30 metų dalyvavusiems rokiškėnų festivalyje. Ji dėkojo ir pačiam festivaliui už galimybę Rokiškio krašto žmonėms pamatyti Rimo Tumino, Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, Oskaro Koršunovo ir visų kitų šalies režisierių naujausius pastatymus. Čia vaidino šviesios atminties režisierių Juozo Miltinio ir Dalios Tamulevičiūtės teatrai.
Dėkojo N.Lungienė ir žiuri komisijai: rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius komisijoje dirba 29 metus ir, kaip vėliau pats sakė, matė ir vertino per 400 spektaklių; 15 metų komisijos nare buvo ir pati N.Lungienė; komisijai yra pirmininkavę Jonas Korenka (15 metų), Algis Čepulis (7), Jonas Buziliauskas (4) ir P.Blaževičius (4). Skaičiavimo balsų pirmininke 20 pastarųjų metų dirbo Asta Mikulionienė.
Gili ir festivalio rėmimo tradicija. Nemažai yra tokių verslininkų, kurie savo indėlį festivaliui skiria visus 30 metų. Ji dėkojo visiems: ir pagrindiniams – Žemės ūkio bei Kultūros ministerijoms, UAB „Rokiškio sūris“ – rėmėjams, ir tiems, kurie šį renginį rėmė pirmi metai.
Atskirai padėkota juvelyrei Daliai Varnaitei, kasmet – nuo 2009 m. – savo kūriniu apdovanojančiai nominacijos „Geriausia aktorė“ nugalėtoją, „Vaidiname žemdirbiams 2014” medalio kūrėjui Arūnui Augučiui, nuostabių keramikos darbų autoriui Igoriui Kovalevskiui, solistei kraštietei Jolantai Stumbrienei, festivalio režisierei Neringai Danienei ir daugeliui daugeliui kitų. Salė plojimais dėkojo ir N. Lungienei, teatrams, aktoriams ir sau – žiūrovams. Tiesa, bene pusė jų išėjo nesulaukę apdovanojimų: sausakimša salė, žiūrėjusi O. Koršunovo „Žuvėdrą“, po spektaklio ištuštėjo – tokio dalyko dar nėra buvę.
Seimo narys Vytautas Saulis festivaliui palinkėjo švęsti ir 40-ąjį jubiliejų,
– O po to – žiūrėsim, – sakė jis.
Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius savo ir ministro Vigilijaus Juknos vardu festivalio organizatoriams dėkojo už kultūros centnerius ir tonas. N. Lungienei jis įteikė simbolinį ministerijos obuolį ir įpareigojimą – festivaliu džiuginti dar ilgus metus.
– Šitam istoriniam laikotarpiui aš uždirbu 23 rublius, – mokytojo Medvedenkos, arba aktoriaus Giedriaus Savicko žodžiais savo kalbą pradėjo režisierius Julius Dautartas. Jau būtų galima išleisti jo festivalinių kalbų rinkinį: ir dėl jo pažangumo nepraleisti nė vieno festivalio, ir dėl pačių kalbų teatrališkumo. Taigi jis kalbėjo: – Ir todėl aš esu prie tų kitų, neįvardintų, rėmėjų. Bet, gerbiamas Seimo nary, gerbiamas viceministre, tikroji valdžia yra Rokiškyje. Dėl dviejų priežasčių: visada Vilniuje norėjau pažiūrėti Oskaro – mes jį Oskaru vadinam – „Žuvėdrą“. Nebuvo laiko. Suradau jo Rokiškyje. Gerbiamas Petrai Blaževičiau, net įtakingoji mūsų Ekscelencija Dalia negali čia įvesti jokių kadencijų: 29 metai! Tobula. Neišmuši. O iš tiesų, festivalis – nacionalinis reiškinys. Kai viceministras pasidžiaugė, kad „Vaidiname žemdirbiams“ nepakeitė savo vardo, pagalvojau: tuoj jis pasidžiaugs ir tuo, jog, ačiū Dievui, Žemės ūkio ministerija irgi išsaugojo pavadinimą…
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Romualdas Vikšraitis perpasakojo pokalbį su aktoriumi ir režisieriumi Donatu Banioniu: jo, UAB direktoriaus Antano Trumpos ir anuometinio vykdomojo komiteto pirmininko, šviesios atminties Vytauto Sketerio iniciatyva 1985 m. ir gimė profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“.
– Paskambinau šiandien ryte Donatui Banioniui ir klausiu jo: „Tai kaip ten buvo?“ „Nelabai ir prisimenu…“ „Na, bet vis tiek, juk važiavot? „Važiavom. Pakviesdavo ir lėkdavom.“ Ką dar prisimenat?“ „Smagu buvo. Ir ne tik dėl to, kad vaidinom. Smagu, kad buvo susitikimai, pokalbiai.” Ir ta proga jis prašė ypatingus linkėjimus perduoti Trumpų šeimai. Aš tai ir darau. Ačiū Jums“, – priesaką išpildė R.Vikšraitis.
Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovas Juozas Marcinkevičius užtikrino:
– Viskas pas mus gerai: jūs ateinate, žiūrite, mes – rodome. Ką turim, tą parodom, – nieko čia nesugalvosi geriau. Atvažiuosim ir kitais metais, ir dar kitais, ir dar kitais, jei sveiki būsim ir laimingi.
Jis priminė, kad prieš 30 metų „Lėlė“ rodė spektaklį „Bitė Maja“. Gal jos medus taip tebeveikia, kad visi nori patekti į festivalį?
– Kalbėčiau kitaip, jei būtų galima ant ko nors išlieti pyktį. Bet tų žmonių čia nėra, todėl nuoširdžiai visus sveikinu. Gražiai gyvenam ir nesipykstam, – prajuokino salę J. Marcinkevičius.
Savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Jočys padėkos raštus įteikė žiuri komisijai.
Prieš skelbiant festivalio laimėtojus žiūrovai sužinojo dar vieną dalyką: dailininkas Rimvydas Pupelis savo paveikslą paskyrė režisieriui Aidui Giniočiui: neseniai „Keistuolių teatras“ atšventė kūrybinės veiklos 25-metį. Beje, A. Giniotis – daugiausia festivalio prizų pelnęs režisierius: tris pagrindinius, tris žiūrovų ir du geriausio vaikų spektaklio.
Režisieriaus A.Giniočio festivalyje nebuvo, linkėjimus ir sveikinimus jis perdavė neoficialiai, o dovaną rokiškėnai ketina jam įteikti balandžio 4 d. Šiauliuose, „Keistuolių teatro“ koncertinio turo per Lietuvos didmiesčius finaliniame renginyje.
Net keli stalai buvo nukrauti valgomais prizais. Juos čia sunešė, suvežė „Rokiškio sūris“, „Lašų duona“, „Daivida“, „Darola“, „Kepėjėlė“, „Juodupė“, „Aliejus Tyras“ ir „Audrupio paukštynas“.
Direktorė N. Lungienė paskelbė „Žiūrovų prizo“ laimėtoją, surinkusį net 98,3 proc. žiūrovų balsų.
– Valstybinis jaunimo teatras už spektaklį „Trys mylimos“! Režisierius Algirdas Latėnas.
Plojimai. Premiją – 2 000 Lt – įsteigė UAB „Lašų duona“, ją įteikė bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Haroldas Saniukas.
Atsiimti prizo atvyko aktorius, režisierius, bardas Gediminas Storpirštis
– Balsus skaičiavo šių rūmų buhalterė, todėl, tikiu, klaidos neįvyko. Mes tai vertiname! – šypsojosi jis.
„Perspektyviausio aktoriaus prizą“ – 1 000 Lt – įsteigė Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas. Jį paskelbti ant scenos užlipo fondo valdytojas Leonardas Šablinskas. Prizas atiteko Martynui Nedzinskui už Kostios Trepliovo vaidmenį O. Koršunovo Vilniaus miesto teatro spektaklyje „Žuvėdra“.
UAB „Ivabaltė“ įsteigė prizą – 1 000 Lt – „Simpatiškiausio aktoriaus (ės)“ nominacijai. Ją įteikė bendrovės generalinis direktorius Irmantas Tarvydis. Komisijos pirmininkas P. Blaževičius skelbė:
– Agnė Šataitė už Severiutės vaidmenį Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Dėdės ir dėdienės! Režisierė Gabrielė Tuminaitė.
Prizą – 1 000 Lt – už „Geriausią nepagrindinį vaidmenį“ įsteigė UAB „Duguva“. Jį įteikė dusetiškis dailininkas Algirdas Stauskas. Apdovanojimas atiteko Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriui Povilui Budriui už klasės auklėtojo Tijūno vaidmenį J. Tumino režisuotame spektaklyje „Atžalynas“.
– Prisiminiau jūsų ir mūsų Šepkos pasakymą. Pamenate: suplojęs vinį ir iš jos pasidaręs kaltuką, jis šedevrus darydavo. Kai jam atvežė naujus įrankius, gražius, tobulus, jis pasakė: „Su tokiais įrankiais kiekvienas durnius gali padaryti.“ Ką aš tuo noriu pasakyti? Vieną festivalį gali… Bet trisdešimt! – kalbėjo P. Budrys ir linkėjo visiems Ilgiausių metų.
Prizą – 2 000 Lt – „Už geriausią vyro vaidmenį“ įsteigė UAB „Audrupio paukštynas“ ir neįvardintas rėmėjas. Apdovanojimą įteikė bendrovės direktorius Vidmantas Stasiškis. Nominaciją pelnė aktorius Rolandas Kazlas už Kristijono Donelaičio vaidmenį Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklyje „Ne pagal šio pasaulio madą“. R. Kazlas – ir šio spektaklio inscenizacijos autorius bei režisierius.
– Ne paslaptis, kad laisvu nuo teatro metu bėgioju didelius nuotolius, dalyvauju mėgėjų varžybose. Dukra manęs visada klausia: „Na, kurią vietą laimėjai? Kelintas buvai?“ Ir aš atsakau: „Keturiasdešimt antras. Septyniasdešimt šeštas. Šimtas ketvirtas.” Aš žvelgiu į jos veidą ir man taip gėda, kad jos tėtis toks nevykėlis. Tai, sakau, gal šį kartą jos veidas nušvis – ji bus šiek tiek pamaloninta? O šiaip… Mes, teatro žmonės, nesame žemdirbiai, mūsų žemė yra šita tuščia erdvė – scena. Ir mes joje darbuojamės, ir kartais mums pavyksta pasėti kokią sėkliukę. Jei ji sudygsta jumyse, mes esam patys laimingiausi žmonės, – kalbėjo R. Kazlas. Padėkojęs „Lėlės“ teatrui ir rokiškėnams, jis dar priminė: – Geriausi aktoriai kas metai keičiasi, o geriausias poetas vis vien išlieka vienas – Kristijonas Donelaitis.
UAB „Rokmelsta“ įsteigė prizą – 2 000 Lt – „Už geriausią moters vaidmenį”. Jį įteikė bendrovės direktorius Jonas Smalinskas.
Piniginis prizas ir auksinė D. Varnaitės sagė atiteko Nelei Savičenko už Irinos Arkadinos vaidmenį O. Koršunovo Vilniaus miesto teatro spektaklyje „Žuvėdra“.
Prizas „Už geriausią spektaklį vaikams“ – 4 000 Lt. Jį įsteigė UAB „Rokiškio sūris“.
– Norėčiau sulaužyti tradiciją – rėmėjai nekalba. Mintis tokia: ne viskas gerai mūsų valstybėje – per daug dėmesio suaugusiesiems ir per mažai – vaikams, – sakė UAB „Rokiškio sūris“ direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa, čia pat sulaužęs dar vieną tradiciją: prizą „Už geriausią festivalio spektaklį vaikams“ jis įsipareigojo padidinti iki apdovanojimo „Už geriausią festivalio spektaklį“ vertės. Tiesa, dėl pastarojo kilo šurmuliukas: renginio vedantieji skelbė 10 tūkst. litų, o festivalio organizatoriai juos tildė ir sakė: „Septyni.“
Ką gi, UAB „Rokiškio sūris“ festivalio prizinį fondą didins dar 3 tūkst. litų ir tokia suma jau šiemet parems Kauno valstybinį lėlių teatrą, pelniusį prizą „Už geriausią festivalio spektaklį vaikams“. Jis į Rokiškį buvo atvežęs spektaklį „Snieguolė ir septyni nykštukai“; spektaklio autorius ir režisierius Olegas Žiugžda.
Jubiliejinio festivalio geriausiu spektakliu pripažintas Nacionalinio Kauno dramos teatro „Apsivalymas“; režisierius Jonas Jurašas. Prizo – 7 000 Lt – steigėja, kaip visada, taip ir šįkart, –Žemės ūkio ministerija.
Teatro direktorius Egidijus Stancikas dėkojo už netikėtumą. Vis dėlto būta ženklų, kad laimės būtent šis teatras: po festivalio atidarymo, vos išsukus iš Rokiškio, „fūra“ nulaužė Kauno aktorių automobilio veidrodėlį, teko 3 val. gaišti forminant įvykį; N. Lungienė, pakvietusi E. Stanciką į uždarymą, nepasakė, jog laimėtas pagrindinis prizas, tad direktorius važiavo į renginį tik kaip vairuotojas – vežė Kauno valstybinio lėlių teatro vadovą Sigitą Klibavičių; prieš 30 metų pagrindinį prizą irgi laimėjo tas pats teatras, į Rokiškį atvežęs režisierės Neries Karpuškaitės spektaklį „Didysis geismas“.
– Ir staiga! Visada, kai nesitiki, gauni daugiausia. Gaila, kad ne dešimt… – linksmai kalbėjo E. Stancikas.
Rajono meras Vytautas Vilys pasakė festivalio uždarymo kalbą. Tris savaites trukusi teatro šventė baigėsi.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos