Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius paskelbė Tarmių metais. Per Lietuvą nuvilnijo gausybė įvairių renginių: buvo organizuojamos konferencijos, konkursai, viktorinos, tarminio skaitymo vakarai; saviveiklininkai ir profesionalai, mokinių ir darželių kolektyvai statė spektaklius, menines kompozicijas, kur dalyviai kalbėjo tarmiškai, grojo liaudiškais instrumentais, šoko liaudiškus šokius, kūrė ir per televizorių rodė įdomias reklamas…
Metai prabėgo labai greitai, tačiau ir labai sėkmingai – Lietuvoje nebėra žmogaus, kuris nežinotų apie juos. Šiandien drąsiai galim sakyt, kad tie tarmių metai paskelbti ne be reikalo – bendri renginiai, suėjimai, kupiškėniškas žodis vienijo žmones, būrė juos draugėn, ugdė pasitikėjimą savimi: dar mokam senelių ir prosenelių kalbą, dar neužmiršom svarbiausių nerašytų etikos normų, dar mylim Lietuvą ir džiaugiamės, kad joje gyvenam.
Tai, kas nuveikta per šiuos metus Kupiškio rajono darželiuose, mokyklose, kultūros centruose, bibliotekose, muziejuose, kaimo bendruomenėse, buvo aptarta kovo 7 d. Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje vykusiame etninės kultūros plėtros tarybos ataskaitiniame susirinkime. Jame dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė, rajono meras Jonas Jarutis, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius, pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, Kupiškio etninės kultūros plėtros tarybos nariai, kai kurių ugdymo įstaigų direktoriai, mokytojai, darželių auklėtojos, muziejininkai, bibliotekininkės, žiniasklaidos atstovai.
Gerų laimėjimų puoselėjant savo krašto savastį galima pasiekti tik tada, kai meilė papročiams, tradicijoms yra skiepijama nuo mažens. Užtai ir nuveiktus darbus buvo pradėta vardyti nuo pačių mažiausių. Kupiškio vaikų lopšelio darželio „Obelėlė“ direktorė Danguolė Koženiauskienė ir auklėtoja Vitalija Vaitiekūnaitė kalbėjo apie etnokultūrinę veiklą Kupiškio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jos papasakojo ir pademonstravo, kaip švenčiamos kalendorinės liaudies šventės rajono darželiuose. „Obelėlės“ folkloro grupės moterys (vad. Laima Vaidilienė), atliko dvi Kupiškio krašto liaudies dainas.
Apie rajono mokyklose vykusią etnokultūrinę veiklą kalbėjo Ramutė Kežienė – Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokytoja ekspertė, Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos narė, rajono etninės kultūros plėtros tarybos pirmininkė. Pirmiausia pasidžiaugta, kad daug rajono mokinių dalyvavo įvairiuose respublikiniuose ir rajoniniuose projektuose, nemažai renginių vyko mokyklos bendruomenėse; papasakojo apie reikšmingiausius respublikinius, po to – apie regioninius ir rajoninius renginius. Ji priminė, kad balandžio mėn. Šepetos A.Adamkienės pagrindinė mokykla svetingai sukvietė tarmės puoselėtojus į respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Taip kalbėjo mūsų senoliai“. Jos metu klausytasi pranešimų apie etninės kultūros integravimą į ugdymo procesą, etninį ugdymą vaikų folkloro ansamblyje, regioninės tapatybės paieškas ir tarminę raišką. Pasidžiaugta, kiek daug ir įvairios dialektologinės, etnokultūrinės veiklos vyksta respublikos mokyklose. Būta gausybės mokinių meninių folkloro ansamblių pasirodymų: dainų, šokių, muzikos kūrinių, atliekamų senaisiais instrumentais. Džiugino mokinių šmaikštūs tarmiški pasakojimai, sakmės, inscenizacija. Pertraukų metu konferencijos dalyvių laukė aukštaitiškais valgiais nukrauti stalai, gausybė tarmės puoselėjimą iliustruojančių stendų. Džiugu, jog iš Aukštaitijos penkių rajonų – Kauno, Zarasų, Pasvalio, Biržų, Kupiškio – suvažiavo tarmės saugotojai suaugusieji, jaunimas ir vaikai, kuriems nesvetimas tarmiškas žodis, senojo kaimo papročiai ir tradicijos, kuriems rūpi etninės kultūros puoselėjimas ir sklaida.
Balandžio mėn. Kupiškio kultūros centro folkloro specialistė, folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ ir Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinio vaikų kolektyvo „Vijūnytė“ vadovė A. Pustovaitienė rajono mokyklas pakvietė į regioninę moksleivių viktoriną „Kupiškėnų tarmas lobiai“, skirtą Tarmių metams. Renginio tikslas – gaivinti ir puoselėti krašto etninės kultūros tradicijas – kupiškėnų tarmę – pasakojamąją ir dainuojamąją krašto tautosaką, krašto istoriją. Dalyviai turėjo išradingai prisistatyti, po to – atsakyti į įvairiausius klausimus, atpažinti senovinius buities daiktus, tarmiškai pasakyti žodžius, išvardinti Kupiškio rajono pilkapius, alkakalnius, upelius, atspėti liaudies dainų pavadinimus, apibūdinti ištraukas iš video filmo „Vesėlios anoj šaly“ ir kt. Viktorinoje dalyvavo ir kupiškėniškai šnekėjo Salamiesčio, Alizavos bei Šepetos A.Adamkienės pagrindinių mokyklų komandos ir svečiai iš Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijos.
Respublikinį etnokultūrinį projektą „Mano senolių godos“, skirtą Tarmių metams, organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Šio projekto dalis – mokinių, gebančių kalbėti ir kurti tarmiškai, kūrybos konkursas ir baigiamoji šventinė-varžytuvės, vykusios rugsėjo mėn. Vilniuje. Renginio dalyviai klausėsi aukštaičių, žemaičių, dzūkų bei suvalkiečių tarmių sąskambių.
Respublikinėse varžytuvėse „Tarmių lobynai“ puikiai pasirodė ir Šepetos A.Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinė Austėja Žilinskaitė. Nuotaikinga, kupiškėniškai jos perkurta pasaka apie Eglę žalčių karalienę komisijos buvo įvertinta garbinga antrąja vieta.
Gruodžio mėnesį Lietuvių kalbos institutas organizavo pirmąjį Tarmių festivalį. Jis vyko Anykščiuose. Jame dalyvavo dviejų mūsų rajono mokyklų atstovai: Šepetos A.Adamkienės pagrindinės mokyklos mokiniai rodė kompoziciją „Pasivoikščiojimas par matų laikus“, o Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai vaidino „Vabalų vesėlias“. Pasakotoja Dalė Miknevičiūtė tapo laureate.
Kovo pradžioje Kupiškio meno mokykloje vyko respublikinio vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso ,,Tramtatulis-2013″ rajoninis atrankos turas, skirtas Tarmių metams. Kupiškio krašto pasakojimus, liaudies instrumentinę muziką, liaudies dainas atliko 50 dalyvių iš visų rajono mokyklų. Dešimt laureatų buvo pakviesta dalyvauti zoniniame ture Panevėžyje.
Kitas kovo mėnesio renginys „Kupolytas švinta“ septynių pradinių rajono mokyklų mokinius sukvietė į tarmišką vakaronę, kur visi tarmiškai prisistatė, pasakojo, dainavo, žaidė Kupiškio krašto vaikų žaidimus. Programą pradėjo Šepetos A.Adamkienės pagrindinės mokyklos folkloro grupė, parodžiusi meninę kompoziciją „Metų laikai“ pagal Uršulės Tamošiūnaitės eiles; senaisiais liaudies instrumentais grojo Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinio ansamblio „Vijūnytė“ muzikantai; pasakas sekė ir mįsles minė „Varpelio“ skaitovai. Visiems dalyviams Kupiškio rajono kultūros ir švietimo specialistė Irena Mockuvienė įteikė išradingai parengto – įrėminto – kupiškėnų himno „Oi jūs susiedai“ žodžius.
Rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena. Ant Kupiškio piliakalnio šios dienos nuotaikas kūrė du dideli visus metus trukę projektai: Kupiškio kultūros centro folkloristės A.Pustovaitienės „Kupiškio krašto sutartinės“ ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės Violetos Aleknienės „Baltų genčių sąšauka Sėlių žemėje“. Į sutartinių projektą buvo įtrauktos kelios rajono mokyklos ir tų mokyklų muzikos mokytojai bei laisvalaikio centrų meno vadovai. Tad ir piliakalnyje skardeno Kupiškio meno mokyklos, Povilo Matuliono progimnazijos, Alizavos, Salamiesčio pagrindinių mokyklų, Subačiaus gimnazijos sutartinių giesmininkai.
Spalio mėn. vyko jau trečią kartą organizuojama Dijokalnio tvarkymo talka, joje dalyvavo per 130 Alizavos, Antašavos, Palėvenėlės, Salamiesčio, Šepetos A.Adamkienės pagrindinių mokyklų mokinių ir mokytojų, Povilo Matulionio progimnazijos, taip pat vyrai iš „Kupkėmio“. Iniciatoriai – Salamiesčio pagrindinės mokyklos bendruomenė ir jos direktorius Dalius Žvybas – rūpinasi, kad šis gamtos paminklas būtų įrašytas į Kultūros paveldo departamento saugomų mitologinių objektų sąrašą.
Dijokalnis yra legendomis, pasakojimais ir padavimais apipintas alkakalnis Alizavos seniūnijoje, Zasinyčių kaime. Kaip jis ten atsirado, kodėl vadinamas Dijokalniu, kokios legendos išlikusios iki mūsų dienų, visiems susirinkusiems vaizdžiai papasakojo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro folkloristė A.Pustovaitienė.
Lapkričio mėn. Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje vyko DVD kompaktinės plokštelės „Kupiškio krošto sutartinas“ pristatymas. Šitame dideliame projekte dalyvavo folkloro klubas „Kupkėmis“, Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinio ansamblio „Vijūnytė“ ragų pūtikai, skudutininkai, daudytininkai (vad. A.Pustovaitienė), Alizavos pagrindinės mokyklos sutartinių giedotojos (vad. Žydrūnė Rakauskaitė), P.Matulionio progimnazijos (vad. Daiva Palionienė) sutartinių giedotojų grupė ir lumzdelininkai.
Rugsėjo mėn. Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius surengė respublikinį grafikos konkursą -parodą ,,Tarp kalnalių ir upėlių“, mokinių kūrybos darbais buvo iliustruota Eugenijos Urbonienės tarmiškų pasakojimų knyga ,,Užupėčkio paveikslaliai“.
2013 m. Kupiškio etnografijos muziejus kartu su keramiku Romualdu Aleliūnu vykdė projektą „Keramikos pasaulyje“. Projekte dalyvavo Šepetos Almos Adamkienės ir Noriūnų Jono Černiaus pagrindinių mokyklų 6-10 kl. mokiniai su mokytojomis Ingrida Pučėtiene ir Silvija Stukiene. Dalyviai sužinojo, kas yra puodininkystė, tradicinė keramika, jos istorija, patys užsiėmimų metu kūrė darbelius iš molio. Po to surengė parodą muziejuje.
Apibendrindama pranešimą Ramutė Kežienė akcentavo, kad tokių renginių metu, kai mokymas vyksta neįprastose edukacinėse erdvėse – muziejuose, laisvalaikio centruose, kraštiečių suėjimuose, neformaliojo švietimo centruose, bibliotekose ir kt. – ugdomos mokinių etnokultūrinės kompetencijos, pagarba tarmei, gimtinei, kalbai. Mokiniai geriau įsisavina medžiagą, kruopščiau ruošiasi pristatymams, uoliau mokosi tekstus. Ugdomas jaunas, doras žmogus, neabejingas pilietis, gerbiantis savo ir protėvių kalbą, tikintis, kad gyvenimas pagal etninės kultūros normas taps jo gyvenimo filosofija.
A.Pustovaitienė, folkloristė, rajono etninės kultūros plėtros tarybos pirmininkės pavaduotoja, folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ vadovė, pristatė Kultūros centro ir rajono kultūros įstaigų etnokultūrinę veiklą bei folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ veiklą. Ji padėkojo visiems mokytojams ir darželių auklėtojoms už tai, kad kasmet ruošia mokinius „Tramtatulio“ konkursui, viktorinai „Kupiškėnų tarmas lobiai“, dalyvauja Dijokalnio tvarkymo talkose, aktyviai dalyvavo projekto „Kupiškio krašto sutartinės“ įgyvendinime; ji papasakojo apie respublikinę etnoinstrumentologinę ekspediciją Kupiškio rajone, kurią organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras (vadovas Arūnas Lunys) kartu su Kupiškio kultūros centru. Pasidžiaugė „Kupkėmio“ pasiekimais: vaidinimas „Vesėlios anoj šaly“ parodytas Kauno rajono Raudondvario miestelyje, Anykščių rajono Niūronių kaime, dalyvauta folkloro renginių cikle „Suoka“ Vilniuje, sostinės tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, sutartinių šventėje „Sesė sodų sodina“ Kauno rajono Zapyškio bažnyčioje, Kupiškio tarptautiniame folkloro festivalyje „Lingaudala 2013“ ir kt. Folkloristė A.Pustovaitienė susirinkusiems pademonstravo ištraukas iš video filmų „Kupiškėnų krošto sutartinas 2013“, „Talka ant Dijokalnio“, ir ypač džiaugėsi, kad šiais metais perrašyta į kompiuterinę laikmeną 1989 m. įrašytos Kupiškio krašto liaudies muzikantų Aleksandro Kriūkos, Jono Kirelio, Jurgio Stankevičiaus melodijos.
Violeta Aleknienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė, rajono etninės kultūros plėtros tarybos narė, Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos narė kalbėjo apie etnografijos muziejaus etnokultūrinę veiklą, skirtą Tarmių metams. Ji priminė, kad muziejaus tikslas yra sutvarkyti teisines ir finansines sąlygas kaupti, saugoti, tyrinėti, restauruoti, publikuoti ir populiarinti Kupiškio krašto dvasinį ir materialinį paveldą; ji informatyviai apžvelgė muziejaus etninės kultūros 2013 m. įgyvendintą programą: nufotografuoti senieji Kupiškio krašto pastatai, interjero detalės, išleistas fotografijų albumas „Klėtys ir klėtelės“, spaudai paruošti ir išspausdinti 34 straipsniai, parengti kupiškėniški pasai „Lingaudalas“ festivaliui, surengta ataskaitinė tautodailininkų paroda, įgyvendinti projektai „Senoji sėlių žemė baltų genčių sąšaukoje“, „Seserų Glemžaičių surinkti eksponatai – muziejaus išskirtinumas ir pradžia“, surengta respublikinė mokslinė konferencija „Tarmės – gyvoji tautos versmė“, įspūdingai paminėtas muziejaus 70-metis, surengtas kupiškėnų pasakorių konkursas „Žodis žodį veja“, parodyta 14 reportažų apie etninės kultūros renginius virtualioje erdvėje ir daugybė kitų renginių. Lektorė pasidžiaugė įrengtomis naujomis bei atnaujintomis senomis ekspozicijomis „Kryždirbystė“, „Gryčia“, „Lauko darbai“, „Tekstilė“. Muziejaus direktorė pasirūpino ir šios šventės paroda – Kupiškio vitražų salę puošė audėjos Julės Trasykienės, gyvenančios Darsiškių kaime, autentiškais raštais išmargintos lovatiesės ir rankšluosčiai.
Rajono bibliotekų etnokultūrinę veiklą pristatė Danutė Baronienė, Kupiškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, rajono etninės kultūros plėtros tarybos narė. Ji minėjo, kad Tarmių metams rajono viešojoje bibliotekoje ir jos kaimo padaliniuose buvo skirti 22 renginiai. Vedėja priminė svarbiausiuosius: Kupiškio Trečiojo amžiaus universiteto literatūrinę popietę „Klausausi savo pamirštos tarmės“, kur skambėjo ne tik kupiškėniškas, bet ir žemaitiškas bei suvalkietiškas žodis; literatų klubas „Lėvens balsai“ buvo sukvietęs literatus iš keleto aplinkinių rajonų į popietę „Morgas kroštas – morgas roštas“; išleistos ir pristatytos knygos: „Keliai veda Kupiškin“ 4 d., Algirdo Vaitiekūno „Gimtinas žėmaj“, Eugenijos Urbonienės „Užupečkio paveikslaliai“ (projekto „Kupiškėniški vaizdėliai“ dalis); Adomynės padalinyje – trijų kartų popietė „Iš dainų skrynios“, Alizavos – literatūrinė popietė „Aš, mačiut, nebesupoisau“, Naivių – „Motutas seklyčioj“, Noriūnų – „Kalbėkime kupiškėniškai“, Palėvenėlės – „Pakalbakim kupiškėniškai“, Šepetos – kaimo šventė visai gyvenvietės bendruomenei ir jau keletą metų iš eilės organizuojamos Sekminės jaunimui; Virbališkiuose – „Tarmių metai 2013 – Virbališkiuose“ ir daugybė kitų popiečių, knygų pristatymų, parodų. Ataskaitiniam susirinkimui D.Baronienė parengė knygų parodą, kurioje – 2013 m. kupiškėnų tarme išleistos knygos.
Apie Adomynės bendruomenės etnokultūrinę veiklą papasakojo bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė ir laisvalaikio centro direktorė Rima Lapienienė.
Susirinkimo metu buvo pagerbti Kupiškio krašto etninės kultūros puoselėtojai. Rajono meras J.Jarutis padėkas įteikė ilgamečiam „Kupkėmio“ bandonininkui Alfredui Buškai bei Salamiesčio pagrindinės mokyklos folkloriniam ansambliui „Vijūnytė“ (vad. A.Pustovaitienė). Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas R.Jocius – lopšelio darželio „Obelėlė“ bendruomenei, Šepetos A.Adamkienės pagrindinės mokyklos dramos būrelio vadovei Jūrai Sigutei Jurėnienei, Virbališkių bibliotekos bibliotekininkei Lidijai Mačiulienei.
Pranešimų turinį paįvairino ne tik lektorių demonstruojamos pateiktys ir ištraukos iš video filmų, bet ir dalyvių pasirodymai bei audėjos J.Trasykienės audinių paroda.
Šiltų plojimų ir susižavėjimo žvilgsnių sulaukė Šimonių pagrindinės mokyklos pirmokai, suvaidinę kupiškėnišką vaizdelį apie kaukus. Mokinius ruošė mokytoja Genutė Šimėnaitė.
Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinis ansamblis „Vijūnytė“ (vad. A.Pustovaitienė) parodė programą „Skudučių ir ragų takais“, o Šepetos A.Adamkienės pagrindinės mokyklos dramos būrelio folkloro grupė „Tyrulys“ – programą „Kėp laumas lauminėjo“ (vad. Jūra Jurėnienė, tarmės mokytoja R.Kežienė,).
Bandonija grojo A.Buška.
Ataskaitinį susirinkimą apibendrino Etninės kultūros globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui V.Vasiliauskaitė. Ji pasidalino mintimis apie matytus meninius pasirodymus ir pasidžiaugė, kad vaikai kupiškėniškai kalba, vaidina, šoka, gieda sutartines nuoširdžiai ir natūraliai, nes tai daryti jiems malonu ir įdomu. Pasak viešnios, Kupiškio rajone etninės kultūros nuveiktų darbų kraičio skrynia yra pilnesnė nei kitų Aukštaitijos rajonų todėl, kad rajono Etninės kultūros plėtros taryba stovi ant tvirtų pamatų – kultūros centro, pedagogų, etnografijos muziejaus ir bibliotekos bei rajono valdžios, iš kurios – ir paskata, ir supratimas.
V.Vasiliauskaitė visiems palinkėjo susiklausymo ir gražių darbų ateityje fiksuojant, populiarinant ir skleidžiant krašto etninę kultūrą; už kupiškėnų dvasinio paveldo sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje padėkos raštą ji įteikė folkloristei, rajono etninės kultūros plėtros tarybos pirmininkės pavaduotojai, folklorinių ansamblių „Kupkėmis“ ir „Vijūnytė“ vadovei A.Pustovaitienei.
Ramutė Kežienė
Etninės kultūros plėtros tarybos pirmininkė
Aušros Jonušytės nuotraukos