Asociatyvi temainfo.lt archyvo nuotr.
Šiandien Briuselyje renkasi Baltijos šalių ūkininkų atstovai, raginsiantys europarlamentarus teisingai, pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) paskirstyti tiesiogines išmokas. Baltijos šalių vadovai palaiko savo ūkininkus ir Briuselyje jungiasi prie jų.
Kupiškio, Rokiškio ir Anykščių atstovai
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų protesteKupiškio rajonui atstovaus Eimantas Šerelis, Laimutis Baltrūnas ir Vygantas Giedrys, Rokiškio – Alvydas Mikalaičiūnas, Anykščių – Vaidas Karaliūnas, Žilvinas Augustinavičius, Aurimas Žalys ir Rimondas Balsys. Prieš neeilinį vasario 20-osios Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą jie kartu su visais 200 Baltijos šalių ūkininkų bandys tarsis dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos (DFP). Aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai ir lems BŽŪP po 2020-ųjų.
Uždelsta istorinė neteisybė
Per praėjusių metų gruodžio derybų ratą trys lyderiai bendroje deklaracijoje paragino „visišką tiesioginių žemės ūkio išmokų suartėjimą iki Daugiametės finansinės programos pabaigos“. Betgi nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas tęsiasi iki Baltijos šalių stojimo į ES etapo, kai pradiniai mokėjimų skaičiavimai buvo pagrįsti laikotarpiu, per kurį šalys vykdė didelę žemės reformą, pereidamos nuo sovietinio centralizuoto modelio prie šeimos ūkininkavimo struktūrų. Buvo remiamasi precedento neturinčiu našumo sumažėjimu per tuos metus, kuris akivaizdžiai neparodė faktinių gamybos pajėgumų, o tai sukėlė istorinę neteisybę.
Pažadai iki 2020-ųjų
2013 m. vasarį Europos Vadovų Taryba vieningai sutarė: „vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 Eur už hektarą išmoką dabartinėmis kainomis“. Nuo to laiko Baltijos šalių ūkininkai ir toliau sistemingai gauna ne daugiau kaip 54–60 proc. Europos vidurkio tiesioginių išmokų, nepaisant pakartotinių raginimų nutraukti šį nesąžiningą lėšų paskirstymą, kuris neatspindi žemės ūkio realybės Baltijos šalys.
Ambicijos nesuderintos su finansavimu
Nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje ES, jų gamybos išlaidos yra daug didesnės nei Sąjungos vidurkis: Estijos ūkininkams tai sudaro 129 proc., Lietuvos – 112 proc., Latvijos –113 proc.
Baltijos šalių ūkininkai yra labai susirūpinę ir dėl to, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu. Tuo pat metu smarkiai
sumažinus kaimo plėtrai skirtą biudžetą, savo veiksmingumą įrodžiusiai politikai Baltijos šalyse, kyla pavojus kaimo gyventojų pragyvenimui. Kadangi aukštesnių aplinkos ir klimato reikalavimų tenkinimas turėtų panašių išlaidų visoje ES, tokio paties lygio investicijoms turėtų būti skiriama vienodo lygio parama. Be to, išmokų viršutinės ribos skyrimas ūkiams, atsakingiems už didžiąją dalį produkcijos, gali kliudyti investicijoms, reikalingoms ES ekologiniame susitarime nustatytiems tikslams pasiekti.
Baltijos šalių ūkininkai ne kartą rinkosi Briuselyje protestuoti prieš nesąžiningą BŽŪP biudžeto paskirstymą. Koalicijos atstovas teigė: „Mes keliausime per Europą būdami vieningi, kad visoje Europoje vyrautų sąžiningumas. Mums reikia teisingumo, kad vykdytume savo misiją – tausojančiai maitinti žmones, prisidėti prie klimato ir mūsų kraštovaizdžio išsaugojimo, pakartodami savo tikslą pasiekti politinį susitarimą, kuris ištaisytų istorinę neteisybę.“
Protesto metu Baltijos šalių ūkininkai pasiūlys savo valstybių vadovams specialų energinį gėrimą „Viršūnių susitikimo sultys“, pagamintą iš vietinių produktų, kad jie būtų susitelkę derybų maratone.
Ignas Jankauskas
Akcijos koordinatorius