Sausio 18 d. spustelėjęs šaltis vis dar laikosi.
Kur glaudžiasi benamiai? O gal tokių iš viso nėra?
– Yra, ir aš juos žinau. Jie gyvena jiems įprastose vietose: sandėliukuose, pas draugus. Užeina jie ir į mūsų centrą. Esame jiems siūlę laikiną apgyvendinimą, tačiau jiems to nereikia, jie nenori gyventi kitaip, – „TEmai“ sakė Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Pleškienė.
Šaltis neišbalansavo centro darbo: šios biudžetinės įstaigos padaliniai kaip dirbo, taip ir dirba, paslaugos teikiamos be sutrikimų.
– O socialiniai darbuotojai beklaidžiodami po vienkiemius kojų rankų nenušalo? – klausėme direktorės.
– Ne, niekas nieko nenušalo: darbo baras planuojamas taip, kad lankomi asmenys vienas nuo kito tebūtų nutolę maždaug 15 min. kelio atstumu, o jei jau kuris gyvena vienkiemyje, socialinis darbuotojas pas jį važiuoja automobiliu, – sakė J.Pleškienė.
Centre dirba 76 asmenys: 43 etatus įsteigė savivaldybė, 10 jų buvo sukurta Europos Sąjungos remiamų projektų, 23 – valstybės tikslinių dotacijų dėka.
Lankomų žmonių, tiesa, irgi nemažai. Pagalbos į namus socialinė paslauga teikiama 170, dienos socialine globa naudojasi 30 Anykščių krašto gyventojų; centro darbuotojai lanko 150 socialinės rizikos šeimų.
Ar nešąla girtaujančių tėvų vaikai? Ne, nešąla. Tam ir lankomos tokios šeimos, kad jau vasara būtų žinoma, ruošia jos žiemai malkas ar ne. Be to, mamytės bei tėveliai priversti ir patys apsilankyti centre: šiuo metu pradedami tvarkyti dokumentai kieto kuro kompensacijai gauti, atsiskaitoma už gautą socialinę paramą.
Direktorė J.Pleškienė pasidžiaugė tuo, kad žiema nėra snieginga: net nuošaliausias sodybas nebuvo sunku pasiekti.
Ar nešąla girtaujančių tėvų vaikai? Ne, nešąla. Tam ir lankomos tokios šeimos, kad jau vasara būtų žinoma, ruošia jos žiemai malkas ar ne. Be to, mamytės bei tėveliai priversti ir patys apsilankyti centre: šiuo metu pradedami tvarkyti dokumentai kieto kuro kompensacijai gauti, atsiskaitoma už gautą socialinę paramą.
Anykščių rajono socialinių paslaugų centro struktūriniai padaliniai siūlo nemažai patarnavimų. Anykštėnas net gali išsikviesti transportą kelionei į sveikatos įstaigą. Priklausomai nuo pajamų ši paslauga gali būti kompensuojama 30,50 ar 80 proc.; kompensacija nuo 50 iki 80 proc. taikoma ir pirties paslaugai. Galimybę pakaitinti sąnarius, pasivanoti beržine vanta, nupilti vandeniu sieloje susikaupusį sunkumą turi anykštėnai ir svėdasiškiai.
Kai jau likimas visai nusigręžia nuo šio krašto žmogaus, jis gali apsigyventi Debeikių savarankiško gyvenimo namuose.
Veikia laikinos nakvynės paslaugų Motinos ir vaiko krizių tarnyba, dienos centras asmenims su negalia, vaikų dienos centras… Į pastarąjį atbėga vaikai po pamokų: jauku , nešalta laukti autobuso. Vaikams čia įdomu.
Apie viską pagalvotą – kitaip ir nepasakysi.
– Turbūt nemenki pagalbininkai yra ir seniūnai? – pasiteiravome direktorės.
– Seniūnai? – klausimu į klausimą atsakė direktorė, ir daugiau apie juos – nė žodžio.
Ir tikrai: ką seniūnai? Nei jie žmonių tiek turi, nei mokamų paslaugų teikia. Tačiau būtent jie, seniūnai, žino, jog yra kategorija žmonių, kurių neįsprausi į rajono tarybos sprendimu patvirtiną Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą: tokiam nemokama paslauga nepriklauso, o už 1 km mokėti 1,20 Lt – tiek kainuoja centro transporto organizavimo paslaugos – irgi neišgali. Būna daugybė situacijų, kai arogancija neprisidengsi: žmogui reikia pagalbos dabar, o ne tada, kai susirinks visas pažymas.
Štai žadina seniūną 6 val. ryto ir klausia, kada kelias bus nuvalytas, arba seniūnijon atėjęs žmogelis verkia prašo nuvežti jį į savivaldybę ar pas daktarą, pinigų paskolinti, kviečia atvažiuoti ir išbarti kaimynus, kad šie namo laiptinės durų neuždaro…
Viešintų seniūnijos seniūnė Janė Každailienė sakė nėra lankytinos trobos, kurios savivaldybės darbuotojai nebūtų aplankę, dar iš rudens apžiūrėta, ar bus kuo tą trobą šildyti.
Anot Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijau Pajarsko, seniūnijoje veikia 10 bendruomenių: žmonės žino, kas ir kaip gyvena – jei bėda, praneštų seniūnui.
Algirdas Gansiniauskas, Kavarsko seniūnijos seniūnas, praėjusią savaitę į Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę pats vežė 62-ejų Medžiočių kaimo gyventoją. Jis jau ne pirmi metai Troškūnuose žiemą leidžia: vėjo perpučiamoje gryčiutėje bijo likti per šalčius.
Svėdasų senelių globos namuose apgyvendinta ir Kavarsko seniūnijos Pravydžių kaimo 70-metė.
Neseniai ji skambino seniūnui ir prašė:
– Paleisk mane atostogų…
Anot Svėdasų seniūnijos seniūno Valentino Neniškio, šiuo metu vienas žmogus telaukia eilėje apsigyventi Senelių globos namuose. Lietuviai nemėgsta valdiškų namų, ir ne tik globos.
– Neužeina žmonės sušilti į seniūniją. Darbo metu neužvertos ir bibliotekos, ambulatorijos, Kultūros namų durys… Jei tolėliau paėjėti reikia, gal parduotuvėn žmogus užbėga pasišildyti? – svarstė seniūnas.
Šaltis neįveikė nė vieno ir Kurklių seniūnijos gyventojo. „TEmos“ kalbintas seniūnas Algimantas Jurkus kaip tik važinėjosi po seniūniją, žiūrėjo, ar iš kiekvienos gryčios kaminas rūksta.
– Kartais žmonės ir malkų turi, o krosnies nekuria. Bijo gaisro. Vėl tenka įkalbinėti…
Kaip sakė Saulius Raselas, Andrioniškio seniūnijos seniūnas, jo seniūnijoje – visi vieniši.
– Tačiau per 8-erius vadovavimo seniūnijai metus nebuvo atvejo, kad žmogus nukentėtų nuo šalčio. Ar labai sudėtinga iš Liverpulio atsiųst tėvui pinigų malkoms? Nemanau…Nepalikti mūsų senoliai visiškoje vienatvėje. O ir kaimo žmonių tradicija – lankyti vieniems kitus – tebėra gyva. Kai tokia besniegė žiema, bijau vieno: vandentiekis kad tik neužšaltų, – sakė S.Raselas.
Sinoptikai žada: pasnigs.
temainfo.lt