Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kupiškio skyriaus iniciatyva rajono savivaldybė skelbia gyventojų apklausą dėl Sporto ir sveikatingumo centro baseino statybos vietos.

Sprendimą dėl investicijų projekto „Kupiškio sporto ir sveikatingumo centras“ rengimo ir įgyvendinimo Kupiškio rajono savivaldybės taryba buvo priėmusi 2008 m. balandžio 24 d. Tuomet ir nutarta centrą statyti Aukštupėnų kaime, prie marių.

Balandžio 24 d. rajono tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Dainius Bardauskas tarybai pateikė siūlymą baseiną statyti ne rekreacinėje zonoje prie Kupiškio marių, o mieste. Savo argumentus jis grindžia gyventojų pageidavimu: iki marių – apie 2, o iš Kraštiečių mikrorajono – net 4 km; Kupiškyje yra objektų, kuriuose tilptų nedidukas baseinas, į jį arti būtų ir moksleiviams, ir darželinukams.

Šio politiko oponentai mano, kad nuo Kraštiečių iki marių – tik 4 km, o nuo Kupiškio centro – tik 2. Be to, ateityje baseiną prie marių būtų galima plėsti: prijungti prie jo sporto salę ir kitokius rekreacinius objektus.

Daugumos – 13 balsų –  sprendimu, buvo paliktas 2008-ųjų tarybos sprendimas baseiną statyti prie marių.

Gegužės 11 d. kupiškėnai turėtų ateiti į rajono savivaldybę; jos pirmame aukšte bus organizuota apklausa, raginanti pasirinkti vieną iš dviejų variantų – Sporto komplekso baseiną statyti prie marių ar mieste.

Apklausa visai rimta: su savimi reikia turėti asmens dokumentą – kaip ir rinkimuose už Prezidentą ar europarlamentarą.

Manome, kad apsispręsti padės rajono tarybos narių nuomonės, išsakytos posėdyje, kuriame buvo svarstomas D.Bardausko siūlymas keisti baseino statybos vietą.


2

Aurimas Martinka:

– Čia aš norėčiau kaip ir trim aspektais: pirma, tai mes komitete diskutavom irgi karštai ir audringai, ir vieningos nuomonės nebuvo prieita iš tikro. Ar palaikyti kolegą Dainių ar atmesti? Gal šiek tiek didesnę persvarą turėjo tie, kurie sakė, kad reikia atmesti, bet, sakau, vieningos nuomonės nebuvo. Kadangi šiaip iš tikro diskusija vyko plačiai, ir aš manau, kad tai gal vienas iš tų klausimų ir vienas iš tokių pasiūlymų, kur tikrai įžiebė plačią diskusiją visuomenėj šituo klausimu. Kai teko mums spręsti frakcijoje, netgi partinėse struktūrose, tai nuomonės irgi stipriai išsiskyrė. Ir frakcijai reikėjo priimti sunkų sprendimą, ir ilgai buvo diskutuota. Frakcija nutarė gal palikti senąjį sprendimą ir naujam sprendimui nepritarti. Dar mano ir asmeninė nuomonė buvo. Aš, žinot, irgi (manau, dar bus atskira ir Albino nuomonė) ilgai galvojau ir turiu pasakyti, kad daug bendrauta buvo su treneriais. Treneriai, kūno kultūros mokytojai irgi turi savus argumentus už, turi prieš. Irgi nebuvo vieningos nuomonės, todėl sunku komentuoti, ta prasme, jos išsiskyrė. Diskusijos buvo labai karštos. Ir ką aš asmeniškai pagalvojau: nu, tai yra savotiška beprotybė kelt visuomeninės paskirties pastatą toli nuo miesto, kada mes, skirtingai nei kiti, turim tų visuomeniniams pastatams vietų. Čia Dainius tikrai jų daug išvardino. Bet kitas dalykas, jeigu gerai pagalvojus, ir Kolumbo kelionė į Vakarus ieškoti Indijos irgi buvo visiška beprotybė. Ir beprotybė baigėsi naujo žemyno atradimu. Aš turiu šiokios tokios vilties, kad savotiška beprotybė statyti tą kompleksą tolokai nuo miesto, tolokai nuo mokyklų baigsis tokiu stebuklu, kad Kupišky iš mirties taško pajudės turizmo verslas. Todėl frakcija galutinai nutarė paremti, ta prasme, neremti Dainiaus projekto vieningai.


3

Albinas Vaižmužis:

– Aš balsuosiu, kad ši statyba būtų daroma prie marių. Tai ilgalaikis projektas, brangus ir perspektyvus. Mano supratimu, jis labiau būtų svetimiems, negu mūsų žmonėms. Ir aš siūlyčiau lygiagrečiai statyti  (internete radau – Lenkijoje labai stato) 14,5 metro – kaip per šitą salę – vieno takelio baseiną. Jis kainuotų apie milijoną litų. Pinigėlių būtų galima rasti. Pastatyti tą baseinėlį, sakysim, prie verslo mokyklos. Jeigu prie jos dar pastatytume vieną pirtelę, tai ir visuomenei būtų labai gerai. Dabar mes pirties neturim.  


4

Aidas Mikėnas:

Prieš 2008 metais priimant šį sprendimą mes tikrai gyvenom visai kitais laikais. Aš irgi balsavau už sprendimo projektą, kad statyti šį Sporto sveikatingumo kompleksą, bet, deja, po 2008 metų finansinės ekonominės krizės realijos padiktavo tokias sąlygas, kad reikia turėti kažkuo ir apsidrausti. Jeigu tada mes būtume pastatę ir padarę, tai baseino išlaikymas su sporto salėmis ir viskuo būtų kainavę apie puse milijono ir dar būtų tekę dotuoti iš bendro biudžeto. Čia preliminariai skaičiuojant, nes išlaikymo kainos augo: ir etatų, ir vandens, ir šildymo, ir nuotėkų. Tai

brangiai kainuoja. Ir tikrai ne paslaptis, kad 2009-2010 metais mes džiaugėmės, kad to sporto centro ir komplekso neturėjom ir nepastatėm, nes ir biudžetas buvo sumažintas labai stipriai, ir dabar, šiai dienai, mes turime patvirtintą 3,5 milijono deficitinį biudžetą. Tai jeigu mes vėl pastatysime tokį didelį gigantą, to baseino išlaikymas, grubiai tariant, kainuos nuo 500 iki 700 tūkstančių metams. Mes pripažinkim tai, kad toks sveikatingumo kompleksas – kaip tokiam rajonui – yra prabangos dalykas. Jei mes turime likutinių lėšų ir galime sau tai leisti, tai tikrai sutinku ir abiem rankom už. Bet šiai dienai? Ką tik svarstėm klausimą – atiduoti vaikų maitinimą privatininkui, kad atpalaiduoti kažkiek biudžeto lėšų. Tai iš ko mes ruošiamės išlaikyti būsimą baseiną su visomis sporto salėmis, su visais kitais dalykais? Aš manau, kad pripažinti klaidas reikia geriau vėliau negu niekada. Ir aš pripažįstu tokį dalyką, kad 2008 metais balsuojant aš turėjau vieną nuomonę, dabar aš manau, kad reikia statyti tokį sveikatingumo kompleksą, gal mažesniu variantu, tai būtent baseiną, sporto salę – kadangi mes neturime rimtos sporto salės – ir kitomis salėmis su treniruokliais. Kaip Dainius paminėjo, realiausias variantas – kareivinės, kur stovi garažų vietoje prie Maximos. Ir argumentuosiu, kodėl? Iš abiejų pusių yra arčiausiai miegamieji rajonai – didžiausia koncentracija miesto gyventojų. Jeigu paėmus miesto žemėlapį, tai aplink visą šią teritoriją yra visos ikimokyklinio ir ugdymo įstaigos. Moksleivių būtų galima net  nebevežioti, o jie ateitų į privalomas plaukimo pamokas. Dabar įsivaizduokit tokią situaciją: jei vaikus reikės vežioti prie marių, mes turėsime už tai mokėti. Mokyklinis autobusiukas talpina 18 vietų, klasėje yra apie 30 vaikų: du kartus – į vieną pusę, du kartus parvežti.

Darbiečiai pritaria šiam sprendimo projektui, bet su sąlyga nenurodant tiksliai dabar nurodyto adreso, arčiau miesto gyventojų.


5

Leonas Apšega:

Visas tas kalbas galima pripažinti, bet aš noriu pasakyti štai ką: iš patirties žinau, kad pakliūti į VIP-inį (Valstybės investicijų programa, aut. past.) projektą nėra taip paprasta, o pakliuvus – daug paprasčiau daryti tai, kas suplanuota, nes tada svarstoma ir motyvuojama tuo, kad pirmiau reikia užbaigti pradėtus projektus, o tik tada pradėti naujus. Sunkiausias dalykas – pakliūti į VIP-inius pinigus. Mes į juos jau pakliuvome. Tai didelis pasiekimas ir didelis laimėjimas. Kažką darydami mes kažkur vis tiek turime rizikuot: niekas dabar negali pasakyt, kad nebus pinigų, 2 proc. BVP pakėlė krašto apsaugai… Kaip dabar girdim iš vadovų, Lietuva eina stipriai pirmyn – viskas čia tvarkoj, viskas gerai. Nemanykim, kad tos VIP-inės lėšos bus karpomis. Per ketvertą penketą metų šis kompleksas galėtų ir atsirasti.

Ne mes vieni tokie. Anykščiai ruošiasi virš medžių vaikščioti, Zarasai vaikšto virš ežerų, Druskininkai – gal čia mums ir ne pavyzdžiai – žiemą vasarą slidinėja… Jei imtume toliau – gal ne vienas ir buvot – Paryžiaus Disneilendas yra apie 50 km nuo Paryžiaus. Ir niekas nesiskundžia, visi ten važiuoja. Tai tolimi dalykai, bet jie susiję: dideli objektai turi būti kažkur toliau nuo miesto, ir juo labiau kad mes turime marias. Čia ruošiasi perkelti iš Trakų irklavimo bazę. Būtent čia. Susirenka žiemą žvejai. Yra tokia statistika: kai normali žvejyba, susirenka iki 2 tūkstančių žvejų prie marių. Jie irgi norės pavalgyti, ir pernakvoti. Balsuosiu už šį projektą.


6

Valentinas Beinoris:

– Žlugdyt svajones kažkaip tai yra labai nesmagus dalykas. Bet aš manau, kad mes – vis dėlto – neišaugome iš

prettyphoto

Vasiukų komplekso. Turėjom jau tokių projektų, žinom, kuo jie baigėsi. Jei pas mus tebegyventų „Ococho lumber“, „Kupiškio pienas“, jeigu ateis ta žuvivaisa; jeigu gyventojų skaičius augtų, vaikų skaičius bent jau išliktų stabilus, ekonominė situacija būtų gera – pliusas, biudžete turėtume pusę milijono ūkininkų rėmimui, kaip buvo prie kolegos Leono, turėtume 200-300 tūkst. verslo rėmimui, 100 tūkst. – jaunimui, ir galvotume, kur įkišti 500 tūkst. per metus, sakyčiau: „Taip, statom kompleksą. Reiks – bus. Padarysim reklamą, atvažiuos.“ Druskininkai turi puikią dengtą sniego areną, pas mus bus Barbadoso saulė ir paplūdimio tinklinis. Darom. Bet to nebus. Kokia dabar yra reali savivaldybės situacija? Minėjo kolegos: 15 mln. litų skolos; 3,5 mln. – metinės skolos. Ir ką – dar papildomai 500 tūkstančių? Apie VIP-inius pinigus. Prieš kelias dienas iš jūrinio komplekso atimta pora milijonų. Ir nieks nieko nešneka. Pradžiai apsiribokim vienu nedideliu pastatu – baseinu, o jis tegu būna miesto teritorijoje – su minimaliu išlaikymu, dviem-trim takeliais, už 2-3 milijonus. O tada jau statykim tokius, kokius norim. Tokia yra projekto esmė.


7

Laimutis Baltrūnas:

– Savo nuomonę išreikšdamas pritarčiau Leono nuomonei, kad – vis dėlto – duokim pradžią tai statybai. Ir visi kažkaip svarsto – aš irgi iš pradžių pagalvojau – apie gigantą. Prie ko čia gigantas? Čia parašyta gražiai, papaišyta labai baisiai, bet pradžią davus galima kažką apkarpyt ir statyt žymiai mažiau. Dabar nusiteikę statyt už 20 mln., bet galim ir už kokius penkis. O dėl tos vietovės, jeigu asmeniškai, tai, žinot, yra ir minusų, ir pliusų. Šiek tiek svyruoju, bet, kai jau padarytas toks įdirbis, tai nebėr kur sugrįžta.


8

Jonas Blaževičius:

– Aš turbūt jau nebūsiu nei sporto komplekso, nei baseino lankytoju. Bet iš šono žiūrint, manau, kad turėtume žiūrėti į perspektyvą. Juk marias turime unikalias. Aš tikiu kažkodėl, kad prie jų bus  irklavimo bazė, ateityje gal atsiras ir būriavimo bazė. Čia susirenka daug žveju – apie porą tūkstančių atvažiuoja. Atvažiuos ir kiti. Ir neturėti nieko prie tų marių… Kad būtų bent viešbutis, kad būtų galima pernakvoti… Pagaliau, palikti pinigus, atsivežtus į Kupiškį. Mes gi turim žiūrėt ir komercinės pusės. O jeigu statyt baseiną tik čia, mieste, ir orientuotis į tai, kad jis – tik moksleiviams maudytis (žinoma, reikia ir jiems), tai garantuoju, kad mes to baseino neišlaikysim. Nors spėlioti irgi negaliu. Tikslas ir būtų toks – pritraukti kapitalą iš kitur. Į Pasvalį važiuoja iš Latvijos, į Anykščius važiuoja ir iš Kupiškio. O kodėl pas mus neatvažiuos? Ypač kai tokios geros sąlygos bazei. Perspektyvoje aš balsuočiau už kompleksą prie marių, nors anksčiau buvau nuomonės – gal geriau būtų Kupišky.


9

Bronislovas Rimkus:

– Pritrauksim kapitalą, užsidirbsime pinigų tokį kompleksą turėdami prie marių, Kupiškis taps čiut ne turistiniu miestu: čia plauks turistai, milijonus suveš, turtus sukraus, ir mes pasidarysim labai turtingi ir laimingi. Taip nebus.

Tai – tik jausmai. Duokit, mielieji, bent vieną tyrimą, įrodantį, kad taip bus. Tai – tik svajonės. Saldžios gražios svajonės. Ir pripažinkim, kad mes visi – ir jūs, ir mes – esam svajotojai šiuo atveju. Kol pastatysim, kiek metų praeis? Pasirodo, Kupiškis mažėja labai sparčiai: kaimus, vienkiemius naikinam patys. Virš 200 gyventojų nebėr. Tai kas bus po penkerių ar dar po dešimties metų? Mes turim galvot ne apie kažkokių gigantų prie marių statymą, bet turime tuo pačiu galvoti apie stabilizavimą padėties rajone. Šitai pirmiausia galvokim. Žinoma, mes neprieštaraujame jums statyti. Statykit, mielieji. Bet neskriauskim ir miesto. Padarykim tai, kas lengviausia, kas prieinamiausia, kas mažiausiai kainuos. Pastatykime Kupiškyje baseiniuką, ne vieno, žinoma, tako, o daugiau. Dar labai didelis klaustukas, ar tie jausmai taps tikrove; ar čia turistai traukiniais važiuos ir lėktuvais skris… Viešbutį – penkių aukštų daugiabutį – statyti prie marių! Kažin ar nestovės turšti tie pastatai? Ir turėsime investuoti į jų išlaikymą. Dideli klaustukai. Dėkoju.


10

Jonas Jarutis:

– Niekas nepasidaro be svajonės gyvenime. Jei kalbėti apie tai, ką mes čia šiandien kalbam, iš tikrųjų yra du dalykai. Visuomenė irgi yra persiskyrusi į dvi dalis. Bet vėlgi: gaunam iš žmonių atsakymą tokį, kokį klausimą pateikiam. Jeigu man kas nors pateiktų klausimą, kur statyti baseiną, aš irgi atsakyčiau, kad mieste. Bet jeigu pateiktų klausimą, kur statyti Sporto ir sveikatingumo kompleksą, 90 proc. atsakytų, kad prie marių. Gal tas žodis kompleksas trikdo? Pritariu tiems, kurie sakė, kad tai turi būti kompaktiškas darinys, neišpūstas. Daugelis čia šneka, kad tai yra verslo objektas, bet tai yra socialinis projektas. Taip, tai kainuos: Aidas pasakė, kad jo išlaikymas kainuos 700 tūkstančių, kitas, kad – milijoną. Kas daugiau? Apskritai mums tiek kainuoja išlaikyti mokyklų sporto sales, pačias mokyklas, bet apie tai nekalbam. Jeigu yra mokinių, yra poreikis, tai mes visa tai ir išlaikom iš to paties biudžeto. Tačiau žinom ir tai, jeigu mes išskaidysim baseiną čia, o sporto kompleksą – ten, tai, skaičiuot mokam: tik koncentravosi vienoj vietoj daugiau paslaugų, pramogų ir statinių, kaip jų išlaikymas pinga. Tai faktas. Reikia pripažinti, kad šiek tiek daugiau kainuos kai kurie infrastruktūros niuansai, bet darom šiek tiek į priekį. Jeigu mes nieko nedarom, neturim svajonių, virsim pelke, kurioj patys nuskęsim. Gal kai kam keistai atrodytų Anykščių Lajų takas. Jis kainuos – nei daug, nei mažai – apie 8 mln. litų. Svajoja šiaip sau, iš lempos? Irgi šiek tiek svajoja, šiek tiek rizikuoja; galvoja, kad tai pritrauks potencialius investuotojus, turistus ir t.t. Ir aš manau, kad mes ta linkme turime eiti, turime atrasti tai, kuo mes išsiskirtume šiame regione. Aš manau, kad tokio centro atsiradimas prisidės prie mūsų strateginio tikslo tapti žaliu, sveiku, judančiu miestu; jaunimo užimtumo, nusikalstamumo mažinimo, savižudybių prevencijos, kuo mes irgi garsėjam. Balsuosiu prieš kolegos Dainiaus siūlymą.


Leonas Apšega:

– Kadangi mano pavardė buvo paminėta kolegos Valentino, aš norėčiau vis tiktai labai trumpai pasakyti apie tuos Vasiukus. Pasakysiu taip: viskas buvo realu, viskas buvo tvarkoj, bet iš manęs tuometinė opozicija, konservatoriai, išsireikalavo per prievartą įmonės pavadinimo, kuri statys šį objektą, ir po to ją bombardavo skambučiais ir visokiais užklausimais. Jie mane pasikvietė ir sako: „Mes negalim dirbt.“ „O kodėl jūsų negalima skelbt?“ „O todėl, kad yra konkurentai.“ Ir va tokiu būdu viskas nutrūko. Kai aš išgirdau, kad tie Vasiukai stovi ir dirba Pasvaly, kita dalis – Žemaitijoje, tai aš buvau nuvažiavęs. Klausiau, kodėl taip atsitiko. Tai jie štai kaip atsakė: „Jūsų toks atlapaširdiškumas mums sutrukdė įgyvendinti savo planus dešimt metų.“ O jie būtų stovėję Kupiškyje, ir jiems čia sąlygos 100 kartų geresnės, nes čia yra geležinkelis.


Valentinas Beinoris:

– Labai įdomi sąmokslo teorija po tiek metų. Pasidomėsiu, ar tai tikrai yra tie patys, kurie pasistatė Pasvalyje, ir kurie kreipėsi pas mus. Bet, ponas Leonai, Vasiukai – ne vien tik šitas projektas. Yra ir daugiau tokių projektų. Pasidomėsim. Nenoriu ginčytis: manau, kad tai sąmokslo teorija, kažkas tai biški už ribų.


11

Sigitas Kurklys:

– Mes šiandien esame nenuoseklūs: ką tik priimame sprendimą, siekiame sutaupyti savivaldybės lėšų – perduodame maitinimą privatininkams; dabar tuoj pat pradedame prieštarauti kitu projektu; nekreipiame dėmesio, kad padidės išlaidos. Vis dėlto mes turime apsispręsti ir būti nuosaikesni: jei šiandien norime sutaupyti savivaldybės lėšas, mes turime eiti į minimalizmą. Jeigu tai mums visai neįdomu, galime statyti maksimaliai. Tai aš dabar paprasčiausiai surišu: tas maitinimas, kurio metu bus sutaupyta apie 500 tūkst. litų, atiteks kompleksui ir dar bus skiriama dotacija.


Parengė temainfo.lt