Čia yra Marius tikrovėje.
Taip atrodo Marius, kai jį nupiešė Rytis.
Pirmajame pavyzdyje Marius labai tikroviškas. Tokį jį dažnai galima pamatyti vaikštinėjantį Kupiškio gatvėmis. Antrasis Marius kiek neįprastas: be spalvų, trūksta realizmo.
Tačiau piešinys daug iškalbingesnis, jis atskleidžia Mariaus pomėgius ir gebėjimus. Čia jis apsiginklavęs dažymo priemonėmis, pasiruošęs bet kokiems iššūkiams. Lenta ant nugaros išduoda aistrą slidinėjimui, ekstremaliam sportui. Už nugaros stovintis puikus jo bičiulis Laucius, visada pasiruošęs padėti, pabrėžia herojaus savybę sutarti su žmonėmis.
Kuriantys mato daugiau. Jie atvaizduoja tai, ko nepamatysi realistinėje „čia ir dabar“ nuotraukoje; sužinosi tik pabendravęs ar praleidęs su žmogumi daugiau laiko.
Todėl apie kūryba „Šamane” kalbamės daug.
Gyvenimas šventas ir tada
kai nesibaigia lietus
kai iš praeities į ateitį
nesustodamas lyja […]
/Mantas Gimžauskas/
Nors, būna kartais, norisi pasiduoti mintims, kad čia nieko nevyksta. Smagu galvoti, kad Kupiškis neįdomus, kurti planą, kaip iš čia pabėgti. Peikiant gyventojus, valdžią ar orą lengva įsivaizduoti, kad tu vienas viską žinai. Ir dėl to, kad jie visi blogi, gali sėdėti užsidaręs tarp keturių sienų ir džiaugtis savo teisingumu.
Tačiau vis tiek surandi kažką „švento“, tikro, apie ką norisi kitam papasakoti. Tada lietus tegul nesibaigia, ir skųstis nebesinori, ir aplinkiniai tampa įdomūs.
Todėl apie kūrybą Šamane kalbamės daug. Ir ne tik žodžiais – čia dažnai atnešame savo darbų. Pasitaiko, kad „Šamane” jie ir gimsta. Tikime, kad taip, kaip mes, kartais jaučiasi daugelis. Visada kviečiame užsukti.
Nes apie kūrybą „Šamane” kalbamės daug. Per daug nebūna.
Paulius Briedis