Pokalbis su Kupiškio rajono mero rinkimus laimėjusiu Kupiškio socialinės globos namų direktoriumi, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kupiškio skyriaus pirmininku Dainiumi BARDAUSKU.
– Kovo 26-osios posėdyje nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos visoms tarybos moterims išdalinote rožių puokštes: baigėsi ketverių metų kadencija. Balandžio 14 d. planuojamame posėdyje prisieksite kaip Kupiškio rajono meras. Kokia nuotaika pasitinkate šį įvykį?
– Slegia didžiulė atsakomybė.
– Ar įmanoma šią Jūsų išgyvenamą pareigą suformuluoti konkrečiau?
– Atsigręžus per petį ir pažvelgus į merų antrojo rinkimo turo – o ir pirmojo – rezultatus, matai milžinišką žmonių palaikymą. Būtent tai ir įpareigoja pateisinti rinkėjo pasitikėjimą, neapvilti jo.
– Net iš tribūnų skelbiasi surinkusieji 238 balsus. Kiek Jūs gavote rinkėjų balsų?
– Nė nepasidomėjau. Tik žinau, kad antrajame ture už mane balsavo per 70 proc. rinkimuose dalyvavusių kupiškėnų.
– Ar tikėjotės tokio rezultato?
– Ne. Ir ne tik pirmame ture nesitikėjau jo tokio, bet ir antrajame. Žinojau, kad oponentas labai stipriai dirba: buvo mesta labai daug visiškai naujos, pirmajame ture nesiūlytos vaizdinės medžiagos; pasirodė naujas lankstinukas, berods, buvo išleistas dar vienas laikraštis. Aš pakartotinai atspausdinau tik 50 plakatukų. Matant tokį aktyvų oponentų darbą – gal net agresyvų ir ne visai korektišką – maniau, kad rezultatas bus lygesnis.
– Padarėte daug visuomenei labai pastebimų dalykų: Kupiškio pensionatas tapo atviras visuomenei – „Bardų festivalis”, suburtas „Auksinis choras”, įrašęs kompakto plokšteles su grupe „16Hz”, dainininku Ligitu Kernagiu, muzikos legenda Šarūnu Mčiuliu; koncertai kupiškėnams, parodos ir t.t. Vis dėlto tokios galimybės būti matomu, kokią ją turėjo rajono meras Jonas Jarutis, nebuvo. Kaip pats manote, kas lėmė Jūsų pergalę?
– Pats svarsčiau ir su partijos bičiuliai pakalbame: rinkimų rezultatą lėmė žmonių nusiteikimas permainoms. Gal žmonės net ne už Bardauską balsavo? Kupiškėnai ieškojo kažko naujesnio. Gal balsavo prieš kažką, o ne už mane.
– Laimėti rinkimus, ko gero, yra tik dvi galimybės: pasinaudoti partijos populiarumu arba pačiam užaugti kaip politikui. Ar pritartumėte nuomonei: stipri opozicija ugdo asmenybes?
– Tikrai ilgai teko pabūti opozicijoje – turėjome gražaus laiko augti. Niekada nesišalinau žmonių, dirbau rajono Taryboje. Manau, puikia reklama man buvo mūsų Globos namai, gerai matomi nuo pagrindinio kelio, labai stipriai pasikeitę per 15 mano jiems vadovavimo metų. Organizavome daugybę renginių ir stengėmės apie juos informuoti žmones – tapome atviri visuomenei. Rinkėjas tai įvertino.
– Sklido kalbos, kad Jūs ne taip labai stipriai ir norėjote laimėti – Jūsų kelias į merus tebuvusi reklama konservatoriams. Kiek tame tiesos?
– Nė nežinau, kaip tiksliau į šį klausimą atsakyti. Rinkimai – kaip ir loterija – visada yra rizika laimėti arba pralaimėti. Partijos rajono skyriuje rinkimų procesas prasidėjo labai anksti: kandidatūras svarstė partijos taryba, už kandidatą balsavo visuotinis skyriaus susirinkimas, pastarojo valia ir buvau deleguotas į šią poziciją. Man buvo parodytas pasitikėjimas; kaip kitaip galėjau elgtis?
– Vienuose merų debatuose net prasitarėte: „Neduok, Dieve, laimėti!” Jūsų pasisakymuose net nesijautė jaudulio. Tai tik stiprino minėtas kalbas…
– Iš pašalės atrodė, kad nesijaudinu? Televizijos debatuose drebėjo rankos, užsikirtau. Mintis sekė mintį ir… sustojau, nutilau. Teko perfilmuoti. Didžiulį jaudulį išgyveno ir kiti. Nors mus perspėjo: neturime dairytis, privalome žiūrėti į kamerą, nesisukioti į palaikančiąją komandą – stovint prieš kamerą nėra lengva paisyti patarimų. Dabar jau žinau, kiek daug mums, vietos politikams, reikia dirbti, kad išmoktume kalbėti prieš televizininkams. O juk tai nebuvo tiesioginis eteris.
– Ar dirbote su kuria nors viešųjų ryšių agentūra?
– Ne. Siūlėsi kelios, žadėjusios pateikti vaizdinę medžiagą, galinčios konsultuoti. Nebuvome piniguočiai. Nesame dar paskaičiavę išlaidų, bet jos, ko gero, niekuo nesiskirs nuo ankstesnių rinkimų.
Man smagu dėl to, kad jutau jaunų žmonių palaikymą. Tai mačiau iš atsiliepimų „Facebook” paskyroje, susitikimų gatvėje ar toje pačioje „Maximoje”. Jauni žmonės mane drąsino ir linkėjo sėkmės. Visuomenė ir buvo mano tie viešieji ryšiai, reklamavusi mane neoficialiai.
– Kaip temainfo.lt pasakojo Anykščių naujasis meras Kęstutis Tubis, viena veiksmingiausių reklamos formų buvo susitikimai su darbo kolektyvais. Ar Jūs daug jų aplankėte?
– Nedaug. Pabuvojau rajono ligoninėje, „Nodamos”, „Gilotos” bendrovėse. Susitikti su įmonių kolektyvais naudinga ir kandidatams į merus, ir merams. Susitikimų su verslu ir darbo kolektyvais tradiciją išsaugosiu kaip vieną svarbiausių ir ją puoselėsiu.
– Anksčiau neteko patirti ir tokio žmonių atvirumo: jie neslėpė už ką balsavo. Net teko girdėti, jog siuntė Jums trumpąsias žinutes ir pranešė atlikę pilietinę pareigą – atidavę savo balsą už Jus. Ar tikrai gavote tokių žinučių?
– Taip, tikrai tokių buvo. Labai daug man nepažįstamų žmonių skambino ir rinkimų kampanijos metu: pasakojo, kas, kur ir ką apie mane kalba.
– Ar neerzino tokie skambučiai?
– Ne. Užtat ši dėmesinga visuma ir formuoja didžiulę atsakomybę: privalau pateisinti žmonių lūkesčius.
Kalbėjosi Rita Briedienė